2008 m. balandžio 29 d. vakarą skubėjau į lenkų kultūros namus. Jau aštuntus metus MIDI dienas vainikuoja vis nauja roko opera. Šiais metais operos pavadinimas tiesiogiai susijęs su dižiausia studentų kančia – sesija!
Džiugu, jog buvo sukurtas šis puslapis, skirtas roko operoms. Nors iki paskutinės minutės buvo neskelbiamas turinys, tačiau jau vien keli internete pasirodę žodžiai suintrigavo: „Siaubas… Amžinas blogis… Raganavimas ir burtai… Kova už atostogas studento gyvenime… Matematikos didybė ir meilės galia… Vienas chemikas… Apie visa tai bus roko opera “Amžinoji žiemos sesija”!“

MIDI baigiamasis vakaras kartu su roko opera “Amžinoji žiemos sesija” jau šiandien! Po didelio triūso kelis mėnesius ir didžiausio triūso vakar ir šiandien nuo ryto pagaliau atėjo metas Premjerai! 20:00 Lenkų kultūros namuose (Naugarduko g. 76). Tikėsimės rezultatas pranoks lūkesčius 🙂

Kaip jau žinote, MIDI 2008 atidaryme dalyvavo bėgikai, kurie iš Saulėtekio atnešė šventinę MIDI ugnį į MIF’o kiemelį taip pažymėdami, kad Matematikų ir informatikų dienos jau prasidėjo. Čia juos pasitiko ne tik dekanas, bet ir muzikantai, daugumą kurių yra ir jau šį antradienį vyksiančios roko operos “Amžinoji žiemos sesija” dalyviai. Jie visus pasveikino, sugrodami MIDI himną. Himną dainavo studentas Mindaugas, kuris prieš tai visą kelią nuo bendrabučio bėgo su megafonu ir rėkė bei skandavo MIF šūkius. Tad “Katino dienos” skambėjo gana naujai 🙂 Po to visi, grojant muzikantams, gėrė kefyrą ir džiaugsmingai šventė MIDI pradžią!

Labai sunku būtų įsivaizduoti roko operos sceną be dekoracijų. Žinoma, kiekvienais metais jos užima skirtingą padėtį – štai, kai 2005 metais “Siemens” arenoje buvo Em’fivos pasirodymas, dekoracijų buvo labai daug, jos buvo didelės ir labai svarbios visai režisūrai. Šiais metais bus keletas pagrindinių daiktų, kurie bus skirtingai pritaikomi kiekvienai scenai. Na bet joms padaryti reikia nemažai žmonių ir dar daugiau jų triūso.

Ant scenos esantys žmonės beveik valandą bus atidžiai nužiūrinėjami, tad jų kostiumai turi ne tik atitikti personažą, bet taip pat turi būti patogūs ir tikti kiekvienam dalyviui. Šiais metais kostiumais rūpinasi Vaida ir Aušra, tad iš jų ir sužinojau, kokios skirtingos gali būti kostiumų istorijos. Pavyzdžiui, šių metų roko operos veikėjams vienuoliams abitus paskolino tikri vienuoliai iš Vilniaus šv. Jono teologo vienuolyno. Vaikinai džiaugiasi, kad kostiumai labai patogūs 🙂 Kai kurie rūbai ar batai perkami padėvetų rūbų parduotuvėse, Grafienei ir jos sūnui vampyrui apsiaustus išnuomojo “Keistuolių teatras”, o štai kitus kostiumus merginos siuva pačios. Taip taip – išmatuoja vokalistus ar šokejus, išrenka modelius, daro iškarpas, naktimis siuva, skalbia, lygina, darkart matuoja ir, jei reikia, dar taiso… Sakė, “klientų” turi įvairių – vieniems apdaras visai nesvarbus, o kiti nori ant scenos atrodyti puikiai. Manau, taip ir bus 🙂

Taip pat labai džiaugiuosi dėl muzikantų (kuriems kostiumų, deja, niekas nesiuva) metamorfozės. Anksčiau muzikantai grodavo su roko operos marškinėliais, tačiau šiemet, kaip ir paskutiniais metais, jie bus su kostiumais. Laaaabai gražu 🙂