2008 m. balandžio 29 d. vakarą skubėjau į lenkų kultūros namus. Jau aštuntus metus MIDI dienas vainikuoja vis nauja roko opera. Šiais metais operos pavadinimas tiesiogiai susijęs su dižiausia studentų kančia – sesija!
Džiugu, jog buvo sukurtas šis puslapis, skirtas roko operoms. Nors iki paskutinės minutės buvo neskelbiamas turinys, tačiau jau vien keli internete pasirodę žodžiai suintrigavo: „Siaubas… Amžinas blogis… Raganavimas ir burtai… Kova už atostogas studento gyvenime… Matematikos didybė ir meilės galia… Vienas chemikas… Apie visa tai bus roko opera “Amžinoji žiemos sesija”!“

Atėjus prie lenkų kultūros namų nustebau, pamačiusi tiek daug susirinkusių žmonių, kurie kantriai laukė „šiek tiek“ užtrukusios renginio pradžios. Tiesiog, manau, jog šis nesklandumas bus gera pamoka organizatoriams kitais metais. Na laukimas tik didino ir didino smalsumą. Įdomu? Ką išvysiu scenoje? Pagaliau visus suleidžia į vidų. Renginio erdvė mane nustebino. Maža salė, dėstytojai pasodinti kampuose, oro trūkumas… Tačiau ir vėl, manau, kad tai tik bus gera pamoka ateityje.
Neanalizuosiu kiekvienos operos scenos atskirai: muzikos atlikimo, vaidybos, choreografijos ir t.t. Noriu aptarti šį renginį bendrai. Visų pirma, programėlėje greit akimis perbėgau per turinį. Oho, pagalvojau… Kaip painiai ir gudriai čia viskas suregzta. Tikra matematika! Tačiau žiūrint operą ir klausant parašytų dainų tekstų, kaip mat viskas pasidarė aišku. Žinoma be puikių interpretatorių – aktorių – dainininkų opera nebūtų opera. Manau, kad ne tik mane vieną, bet ir visus, mačiusius šią roko operą, labiausiai pakerėjo Frankenšteinas. Puikus aktorius ir dainininkas viename, kuriam nepriekaištingai gerai pavyko persikūnyti į Frankenšteino personažą. Atrodo, kad būtent jam ir buvo sukurta ši opera. Tačiau ne ką prasčiau pasirodė ir kiti: šarmingoji Ragana Grafienė, Grafas Hamiltonas, Monstras ar žaviosios kaimietės. Galbūt vieniems labiau, o kitiems mažiau pasisekė su dainavimu ar vaidyba. Šaunu jog ir muzikantų grupė pakankamai gerai susitvarkė su aranžuotėmis. Ateityje linkiu daugiau pagalvoti apie operą, kaip vientisesnį kūrinį. Atsakingiau reikėtų skirstyti vaidmenis ir vokalines partijas. Organizatoriams linkiu nepamiršti žiūrovų.
Apskritai pati šio renginio idėja mane labai sužavėjo. Juk žmonės, kuriems tik skaičiai ir įvairiausi keisti ženkliukai sukasi galvoje, suranda laiko ir noro susiburti į darnią komandą ir rezultate pastatyti ROKO OPERĄ. Noriu tik pasveikint visus už tokį entuziazmą.

Roko operos žiūrovė Skaidrė Keparutytė