Šeštadienio rytas 8 vaikinams prasidėjo labai anksti – 6 val. jau reikėjo būti prie Gamtos mokslų fakulteto ir į Didžiąją aulą nešti įgarsinimo aparatūrą. Patikėkit, tai – menkas malonumas, nes aparatūros svoris jau skaičiuojamas tonomis…

Taip prasidėjo pasiruošimas generalinei roko operos repeticijai. Vokalistai, šokėjai, muzikantai atskirai repetavosi visą rytą, o 17 val. pasidėjo bendras pasirodymas. Tradiciškai buvo pakviesti vaikai iš globos namų, kuriems visada tai yra puiki proga pabendrauti su studentais. Šįkart į svečius buvo atvažiavę Vilniaus 1-ųjų vaikų globos namų ir Vilniaus vaikų globos namų “Gilė” gyventojai.

Pasibaigus vienai iš repeticijų, į patalpą, kurioje repetavome įžengė mūsų režisierius, paskui kurį atėjo keli aktoriai vaidinsiantys roko operoje bei… vienas MIFo dėstytojų – doc. Romualdas Kašuba. Oho! Nejaugi šiemet ir jis kartu su studentais dalyvaus roko operoje? Nusprendę pasiaiškint šį įdomų faktą nutarėme pasilikti repeticijoje kiek ilgėliau, tačiau buvome išvaryti lauk – “repeticija slapta – TOP SECRET”. Na bet negi nepasiaukosi dėl blog’o naujienos? Kaip kokie paparacai, iš lauko, per langą, paslapčiomis stengėmės nors objektyvo krašteliu įamžinti slaptąją repeticiją. Buvo mintis net į medį liptį… Žodžiu šis bei tas pavyko, tad nuotrauka galime pasidalinti ir su jumis:

Belieka tik išsiaiškinti ką gerbiamasis dėstytojas veiks roko operoje – gal šoks… gal dainuos… o gal deklamuos “Poezijos žvaigždžių valandoje” sukurptas eiles? Nors ir žinau, bet neišduosiu – ateikit ir pamatysit patys 🙂

Savaitgalį praleidau režisūrinėse repeticijose, kurios vyko kartu su šokėjais, tad dabar ir jums galiu papasakoti numatomas choreografijos ypatybes 🙂 Šiais metais ant scenos šoks 8 merginos ir 2 vaikinai, dar kartais prie jų prisijungs 2 aktoriai. Visus šokius kūrė Justė ir Dorota su visu šokėjų kolektyvu, ir mano galva, tikrai pasistengė – net per repeticiją, stebint ekspresyvius šokius, man per nugarą nubėga šiurpuliukai, tai kaip viskas atrodys ant scenos su kostiumais ir šviesomis? Žinoma, dabar per šokėjų ir režisūrines repeticijas vyksta intensyvus žingsnių šlifavimas, nes roko opera artėja labai greitai…

Balandžio 5 dieną būrelis studentų išsiruošė aplankyti vaikų, besimokančių “Rasos” specialiojoje mokykloje. Šie įvairaus amžiaus vaikai yra su skirtingais intelekto sutrikimais – kai kurie skaito ir rašo, o kiti net kalba labai sunkiai. Tačiau visi labai džiaugiasi sulaukę svečių. Aš pas juos lankiausi jau antrą kartą, tad žinojau ko tikėtis, bet meluočiau sakydama, kad su jais yra lengva – kai kurie berniukai yra tiesiog išdykę ir iš kiekvieno prašo kramtomosios gumos, o štai, pavyzdžiui, viena mergaitė vis kibosi į ranką ir kas dvi minutes klausė: “Ar dar būsi čia”. Na, bet apie viską nuo pradžių.

Roko operistų kolektyve yra mažiausiai matomų (tiksliau, tik girdimų) žmonių būrelis, apie kurį ir noriu papasakoti šįkart. Tai – dainų tekstų rašytojai. Priminsiu, kad roko operos kūrimo procesas prasideda nuo scenarijaus rašymo ir dainų atrinkimo. Kai jau žinoma, per kurią dainą kas vyks, darbo turi imtis rašytojai. Dažniausiai vienas rašo 1-3 tekstus, kuriuos po to dar peržiūri “redaktoriai”. Žimoma, kiekvienas rašantis turi savo stilių ir metodus, tad šįkart pasidalinsiu savo patirtimi. Pirmiausia gaunu dainą ir scenos aprašymą, kad žinočiau, ką per ją veikia roko operos veikėjai. Dažniausiai režisierius pasako, apie ką turi būti tekstas, o kartais rašytojas gali improvizuoti (nežinia, kas lengviau:). Tada prasideda kūrybinis procesas – turiu dainos idėją, turiu dainą ir jos žodžius originalo kalba, lieka tik skaičiuoti skiemenis ir rašyti lietuviškus žodžius. Žinoma, reikia galvoti apie rimą, ritmą, roko operos temą, scenos veiksmą, veikėjo charakterį bei viską susieti su matematika bei informatika. Man tada kyla daugiausia problemų, nes atrodo, kad visi MIF’ui aktualūs terminai yra labai ilgi ir juos sunku surimuoti, bet įsiklausius į tekstus paaiškėja, kad kiti ir informatikoje mato poeziją.