Galiu drąsiai prisipažinti – rašyti šį blog’ą sutikau tik dėl savanaudiškų paskatų. Mačiau ne vieną roko operą, pažįstu žmones, kurie joje dalyvauja, tačiau sunkiai įsivaizdavau, kaip, žingsnis po žingsnio, iš būrio žmonių, krūvos skirtingų repeticijų gimsta tas vienintelis pasirodymas. Taigi, likus mėnesiui iki roko operos, pasiėmiau fotoaparatą ir nuėjau pažiūrėti, kaip vyksta repeticijos – manau, patenkinsiu ne tik savo, bet ir jūsų smalsumą 🙂

Siaubas… Amžinas blogis… Raganavimas ir burtai… Kova už atostogas studento gyvenime… Matematikos didybė ir meilės galia… Vienas chemikas… Visa tai roko operoje “Amžinoji žiemos sesija”!

Šioje roko operoje veiksmas nusikelia į mažytį kaimelį, kuriame gyvena daugybė paslaptingų būtybių. Siaubingi įvykiai prasideda nuo grafienės egzekucijos – ji virsta pelenais ant kaimiečių pakurto laužo. Tačiau pelenuose lieka žibėti nesudegusi galingoji Sesijos Širdis. Visų dėmėsys sutelktas į ją. Į kovą dėl šio artifakto įsivelia piktasis grafas Hamiltonas ir keistasis daktaras Frankenšteinas. Pastarasis sugeba nugvelbti širdį ir įdedą ją į savo sukurtą mylimą monstrą… Bet kova dėl širdies dar nebaigta… Kaip ji pasibaigs? Negi visi bus pasmerkti gyventi drebėdami nuo siaubo šių būtybių apsuptyje? O gal grafas Hamiltonas įvykdis savo motinos valią ir iškvies Amžinąją Sesiją? Kaip gi baigsis ši šiurpi, kraują stingdanti istorija?