Gęsta šviesos,
Bunda gili naktis,
Tyliai, tyliai, a-a,
Atversime duris.
Ei, tu, kuris esi viduj
Su bilietu ar be.
Klausyk ausim, matyk akim,
Tai tavo valanda.
Ne, nereik, neieškoki {ne…} libreto {ne…},
Nėra net scenarijaus,
O kas čia vyksta?
Tai muzikinis šou. {Muzikinis šou.}
Ooo… Kas, kodėl, kada, už ką?
Atsakymas šalia.
Istoriją rašysime,
Pradėsime nuo čia.
Ne, nereik, neieškoki {ne…} libreto,
Nėra net scenarijaus,
O kas čia vyksta?
Tai muzikinis šou. {Muzikinis šou.}
Bla bla bla bla bla bla bla,
Bla bla bla bla,
Wuf wuf wuf,
…
(ir t.t., bet kuo greičiau)
Kartą viename bare
Sutikau jūreivį aš
Ir jis pakvietė mane
Plaukti į kitas žemes.
Kiek stebuklų ten kitur,
Ko nepamatysi čia,
Plauki prie kitų krantų
Mano geltonam laive.
Mes visi plaukiam
Geltonam laive,
Geltonam laive,
Geltonam laive.
Mes visi plaukiam
Geltonam laive,
Geltonam laive,
Geltonam laive.
Buvo man baisu palikt,
Tas vietas, kur aš gimiau,
Bet širdyje dainavau…
Mes visi plaukiam
Geltonam laive,
Geltonam laive,
Geltonam laive.
Mes visi plaukiam
Geltonam laive,
Geltonam laive,
Geltonam laive.
Laivas skrenda jūroje,
Burė spindi tarp debesų,
Kiek stebuklų išvydau,
Kiek aš pamačiau šalių!
Mes visi plaukiam
Geltonam laive,
Geltonam laive,
Geltonam laive.
Mes visi plaukiam
Geltonam laive,
Geltonam laive,
Geltonam laive.
Mes visi plaukiam
Geltonam laive,
Geltonam laive,
Geltonam laive.
Mes visi plaukiam
Geltonam laive,
Geltonam laive,
Geltonam laive.
Pajudink rūrą savo!
Pajudink rūrą savo!
Pajudink rūrą savo!
Pajudink rūrą savo!
Sako esi
Galvotas vaikis,
Gal to kiek per mažai,
Kad tu, draugel, suprastum,
Kalbėsiu bambliškai, {bamb-liš-kai}
A-a-a-a,
Tai yra lengvai.
Lengviau ir būt negali,
Mąstyk, jei kas, nei iš ten, nei iš čia,
Nupūs tau galvą, o kas tada?
Pajudink rūrą savo!
Aha, už tai, už tai, kad tu čia…
Pajudink rūrą savo!
Taip, taip, ne vien klausyk, o išgirski,
Kam sukinius mokiniesi, mokinies.
Pajudink rūrą savo!
Kad taip lėtai
Ir be norėjimo,
Ar kojas pametei,
Žiūrėk, nors aš stambėju vis,
Dėkoju dangui už tai, {aš už tai}
A-a-a-a,
Kad jėgos turiu,
Tik ar ilgam labai?
Tai tu dabar pat susikaupk,
Ką nors pamėgink iš savęs išspaust.
Pajudink rūrą savo! Aha, už tai, už tai, kad tu čia…
Pajudink rūrą savo! Taip, taip, ne vien klausyk, o išgirski,
Kam sukinius mokiniesi, mokinies.
Pajudink rūrą savo!
Žiūrėk kaip daro visi, {kaip daro visi}
Žiūrėk kaip daro visi, {kaip daro visi}
Žiūrėk kaip daro visi, {kaip daro visi}
Žiūrėk kaip daro visi, {kaip daro visi}
Bet tu kažkaip silpnai judi, {silpnai judi}
Bet tu kažkaip silpnai judi, {silpnai judi}
Bet tu kažkaip silpnai judi, {silpnai judi}
Bet tu kažkaip silpnai judi, {silpnai judi}
Pajudink rūrą savo!
Pajudink rūrą savo!
Pajudink rūrą savo!
Pajudink rūrą savo!
Vau vau vau.
Ar tu tiki, kad Visata
Yra tik protinės veiklos vieta?
Suglausk savus sparnus ir nusileisk,
Čia – autoplovykla, čia dirba raumenai.
Raumenai, dirba raumenai tiktai.
Raumenai, ištark – kaip saldžiai skamba.
Raumenai, stebėk kaip dirba.
Raumenai.
Juk supranti, kad laimė – ne pinigai,
Mes plaunam iš idėjos, tai yra gerai.
Žiurėki, tuoj nubėgs putoti vandenys –
Ateiki, prisijunki, patenkink savo akis.
Raumenys.
Raumenys, stebėk kaip dirba.
Raumenys, ou.
Raumenys.
Viens, du, trys – Automobiliai svarbiau mums nei žmonės,
Viens, du, trys – Mes išpildom jų svajones,
Viens, du, trys – Jei turi tu daug arklio jėgų.
Viens, du, trys – Leisk mums pažaisti su tavo ratuotu draugu?
Ei, ar žinai, kur atėjai?
Prisijunk, ir nuplausim tikrai.
Mes esam plovyklos dievai!
Ar žinai, kur patekai?
Į plovyklą, taip! (Daug kartų)
Viens, du, trys – Automobiliai svarbiau mums nei žmonės,
Viens, du, trys – Mes išpildom jų svajones,
Viens, du, trys – Jei turi tu daug arklio jėgų.
Viens, du, trys – Leisk mums pažaisti su tavo ratuotu draugu?
Ei, ar žinai, kur atėjai?
Prisijunk, ir nuplausim tikrai.
Mes esam plovyklos dievai!
Ar žinai, kur patekai?
Į plovyklą, taip! (Daug kartų)
Aš čia!
Sakau, tik kartą, ne daugiau:
Aš jus stebiu, aš jus matau.
Mojuodama ilga ranka
Jus sveikina anarchijos banga,
Taigi klausykit atidžiau:
Aš jus stebiu, aš jus matau.
Kasdieną valgot, šikti einat,
Kasdien dainuojat vieną dainą,
Gyvenate steriliame
Baltos spalvos kabinete,
Dabar įspėdamas sakau,
Aš jus stebiu, aš jus matau.
Darbas, mokslas ir valstybė,
Politika, šeima, ramybė,
Kai tai matau, kai tai girdžiu,
Aš pjūklą į rankas imu,
Dorieji žmonės, atsargiau:
Aš jus stebiu, aš jus matau.
Įspėju, bet ne grasinu,
Nemėgstu tobulų veidų,
Gyvenimas tai ne knyga,
Jis turi kvapą, jo spalva juoda,
Ei, jūs, kvėpuokite giliau:
Aš jus stebiu, aš jus matau.
Darbas, mokslas ir valstybė,
Politika, šeima, ramybė,
Kai tai matau, kai tai girdžiu,
Aš pjūklą į rankas imu,
Dorieji žmonės, atsargiau:
Aš jus stebiu, aš jus matau.
Politika, šeima, ramybė,
Kai tai matau, kai tai girdžiu,
Aš pjūklą į rankas imu,
Dorieji žmonės, atsargiau:
Aš jus stebiu, aš jus matau.
…
Tavo žodžiai / Skaudžiai gelia,,
Žaidžia su manim, / Virsta nerimu.
Skęsta laikas / Tavo meilėj.
Apkabink mane, Tark tylėdama.
PR.:
Viską, ko norėjau,
Viską, ko ieškojau,
Laikau glėbyje.
Žodžių vingiai, jie nereikšmingi –
Pasakyk mintyse.
Tiek rašyta, / Tiek dainuota,
Bet jausmų išreikšt / Vis nesugeba.
Tavo pirštai / Viską sako.
Žodžiai per silpni / Ir pamirštami.
Paglostyk mane,
Pirštai tavo žadina slaptas svajones.
Karšta saulė tu,
Aš tavęs geidžiu, mes turim būti kartu.
PR.:
Padainuok su manim,
Pasakyk man „taip“, pasidalink šia naktim.
Mano būk širdyje,
Aš sušildysiu tave savo glėbyje.
Gražioji, dabar tavo eilė,
Būk drąsutė, tarki mano vardą meiliai.
Mane apkabink
Ir apie pasaulį šitai nakčiai užmiršk.
PR.: …
Mums jauku bus ir gera kartu.
Laiminga tik su manim,
Ir mylima pasijusi tu.
PR.: …
Ji pasirodė, kaip žvaigždė danguje.
Ji švietė man, bet dingo vėl migloje.
Ir kaip dabar man ją surast?
Kaip pamatyt tą šypseną vėl?
Be šito šilto žvilgsnio
Negaliu gyvent – sakyk kodėl?
Dabar ieškau nuo ryto iki nakties
Merginos tos iš vizijos praeities.
Jos bruožus sutinku visur
Ir visos mintys apie ją vėl…
Bet niekur taip ir negaliu
Surast aš jos – sakyk kodėl?
Ieškau aš už jūrų-marių,
Ieškau už kalnų aukštų,
Ieškau jos daugybėj žemių,
Bet vis surandu kitų.
Akys jos mane vilioja,
Šypsena tokia graži…
Kur tave surast, mieloji?
Gal pasilikai praeity?
Jos bruožus sutinku visur
Ir visos mintys apie ją vėl,
Bet niekur taip ir negaliu
Surast aš jos – sakyk kodėl?
Bet niekur taip ir negaliu
Surast aš jos – sakyk kodėl?
Bet niekur taip ir negaliu
Surast aš jos – sakyk kodėl?
Mes nenorim tų pamokslų!
Mum nereik senų minčių!
Melo ir beprasmių žodžių –
Žmonės, norim permainų!
Ei, žmonės, norim permainų!
Mes kiti užaugę, mes norim laisvės širdy!
Mes kiti užaugę, mes norim laisvės širdy!
…
Iš kiemo vėl vėl susiėję
Užtrauksim dainą šią kartu,
Jaučiu jau seilę ima greitį,
Aš noriu valgyt kaip ir tu.
Už rankų vėl vėl susiėmę,
Užtrauksim dainą tarp draugų,
O seilė vis dar ima greitį,
Aš noriu valgyt kaip ir tu.
Šlykštūs nasrai lyg išbadėję,
Draugai jau taikos į mane,
O seilė siekia saulės greitį,
Aš noriu valgyt kaip ir tu.
Blogis užvaldė mus visus,
Mirtis jau čia,
Kaip man ištrūkt iš tų pančių,
Padėki man greičiau.
Be laisvės aš –
Kaip paukštis be plataus dangaus,
Jaučiu kaip gęsta man širdis,
Išlaisvinki!
Žūsi čia! Noriu aš ištrūkt!
Pasmerkta! Noriu aš ištrūkt!
Amžiams! Gyvybė – geris, gaubiantis visus…
Žūsi čia! Išleisk mane greičiau!
Pasmerkta! Išlaisvink, aš prašau!
Amžiams! Tik tada suprasi, kas esu…
Kaip aš kenčiu čia surišta,
Padėk ištrūkti greičiau,
Atrišk rankas ir leisk gyvent,
Gyvent man.
Žūsi čia! Noriu aš ištrūkt!
Pasmerkta! Noriu aš ištrūkt!
Amžiams! Gyvybė – geris, gaubiantis visus…
Žūsi čia! Išleisk mane greičiau!
Pasmerkta! Išlaisvink, aš prašau!
Amžiams! Tik tada suprasi, kas esu…
Išlaisvinki!
Aplink nieko nėrą, tik šalta tuštuma!
Išlaisvinki!
Ar gali būt blogiau už tai,
Ką aš kenčiu,
Blogis spiečiasi ratu,
Kaip man baisu!
Negimusios mintys,
Sapnai ir apgauta viltis
Baltos raidės iš požemių,
Šalta širdis.
Blogio akmenys pradeda trupėt,
Šaltis dengia akis manas po jais,
Nebematau, nebejaučiu, negirdžiu,
Aš vėl laisva!
Tai ne pabaiga, tai vėl pradžia!
Žūsi čia! Aš ir vėl laisva!
Pasmerkta! Aš ir vėl laisva!
Amžiams! Gėris blogį nugali kas kart!
Žūsi čia! Laiminga aš esu!
Pasmerkta! Kliūčių jau nebėra!
Amžiams! Gyvensime visi mes šviesoje!
Laisva, laisva!
Aplink nieko nėra, Tik šalta tuštuma.
Laisva, laisva!
Tavo kūnas skęsta paniekos liūne,
Melo plyta po kaklu pakišta.
Pasaulio šviesa lieka tolumoje,
Ko gi ieškai tu praeity?
Dievo ar velnio, miesto nakty?
Atsakyk, kalinį, ko tu ieškai nakty?
Ryte sutikta šešėlių minia
Pilkais savo kūnais skuba pro tave,
Pro šalį jie bėga, tarsi iliuzija –
Tavęs nesukūrė. Šiame pasaulyje
Moterų veidai vyriškais žvilgsniais –
Niekad gyvenime nebuvusių moterim.
Vyrai įrodantys savo stiprybę
Keldami ranką prieš silpną lytį.
Vaikų siluetai stiklinėm akim,
Tuščiais vadovėliais prikimštom smegenim,
Stengiantys įlisti į pasaulį suaugusių,
Traukiantį šilumą iš savęs.
Ant rankų tie šešėliai bėga nuo savų nesėkmių,
Skaičiuoja pergalės, dievam – pinigų.
Viena nuo kitos neatskiriama diena,
Nes valdo čia netikra žmonija.
Tavo kūnas skęsta paniekos liūne,
Tavo plyta po kaklu parišta,
Pasaulio šviesa lieka tolumoje.
Ko gi ieškai tu praeity?
Dievo ar velnio, miesto nakty,
Atsakyk kaliny, ko tu ieškai nakty?
Ko gi ieškai tu praeity?
Maldauja aukso veršį turto, nakty..
Individo valia liks užmaršty..
Kam šiandien gyvent, o kam rytoj mirt,
Atsakyk, kaliny, tu ko ieškai nakty?
Kur grožis? Kur bjaurumas?
Kas – silpnybė, ir kas – stiprumas?
Kas yra norma, o kas – iškrypimas?
Tau atsakys globalus ištvirkimas.
Jie dažo pasaulį balta juoda,
Pilkai užtušuoja bet kokią kitą spalvą.
Naktimis verkia, rėkia supykę dėl kur nors pasauly mirusio vaiko,
O dieną ramiai praeina nusisukę
Pro savo nuo bado mirštantį tėvą.
Pasaulio didieji rodo savo galybę,
Prisidengę veidą iškreipta nekaltybe.
Žodis užmigęs, širdis šalta –
Mūsų pasaulio pagrindinė vieta – …
.. tamsa, aplink vien šešėlių daina
Apgaubia ir vėl – mane supa vienuma..
Miręs žodis, ištrūkęs į laisvę,
Neranda kelio, jau gęsta jo šviesa.
Atmerk akis ir žiūrėk!
Atmerk akis ir žiūrėk!
Bet nuo smėlio kalvos, žiūri šypsosi tas – ramus..
Ir dėl kiekvieno žmogaus, jis verkia lietumi..
Aš, kaip tas lietus, paskendau skausme,
Negaliu suprast, nerandu savęs.
Negaliu suprast, kodėl butent aš
Pasmerktas ieškot liūdesio džiaugsme?
Ko gi ieškai tu praeity?
Aš kaip tas lietus
Dievo ar velnio, miesto nakty,
Atsakyk kaliny, ko tu ieškai nakty?
Greitai! Greitai, panos!
Valomes..
Paklotos lovos anksti ryte –
Švaru.. Kaip čiki!
Ištrintos dėmės pataluose –
Švaru.. Kaip čiki!
Valyk, toliau varyk,
Negailėki jo, nublizgink jį gerai.
Valyk, toliau varyk,
Nesaugok jo, išdulkink jį.
Bet..
Saule, papurtyk čia,
Kiek dulkių! Reikia pavalyti dar čia..
Ir patalpa šviesėja!
Nešvankios mintys paskęs tvarkoje –
Švaru.. Kaip čiki!
Pratrintos skylės nublanks baltume –
Švaru.. Kaip čiki!
Judėk, linksmiau judėk,
Nėgailėk jėgų, nublizgink jį.
Gerai judėk, hey, pajudėk,
Nesaugok jo, išdulkink jį.
Beat it!
Saule, papurtyk čia,
Kiek dulkių! Reikia pavalyti dar čia..
Ir patalpa šviesėja!
Taip, gerai padirbta, panos.
Ah, gerai atlikta, panos.
Aha, valyk, toliau varyk.
Judėk, linksmiau judėk,
Nesaugok jo, papurtyk jį, daužyk jį.
Saule, pajudink kūną,
Kiek dulkių,
Tuo sukursim mes,
Matematinį progresą.
Greičiau, ponia, pašluostyk čia.
Kaip blizga!
O gal reikia pavalyti štai ir čia?
Akyse šviesėja.
Kas nors, atneškit greičiau vandens čionais!
Čia karšta.. Oi, degam, degam..
Karšta, jo? Patinka šlapia mergina?
Pasauly tyla,
Praaušus užgimsta daina,
Ankstyva mankšta
Ir veidus papuoš šypsena,
Ir vėl svajok,
Nusiprausęs laukais bėgiok,
Nakty bus tamsta,
Atversi langus ir sklinda gaiva,
Lyg tie maži vaikai,
Lyg iš naujo gimei,
Tik ištiesk sparnus,
Skrisk, svajonę turi.
Juk rytinė šviesa,
Pakels anksti taip,
Juk rytinė šviesa,
Neleis miegot visai.
Galvą aukštyn,
Su vėju į MIF’ą leki,
Džiaugsmas veide
Ir protas, širdis šypsenose.
Eini gatve,
Negi tai gali baigtis,
Pasaulis skrenda,
O tu pasauliui šalia.
Juk rytinė šviesa,
Neleis miegot visai,
Juk rytinė šviesa…
Ooo…
Leisk man
Dangų siekti akimis,
Duok man
Saulės blyksnį dalimis.
Žvelk aplinkui: žalia žalia,
Žvelk į Robinzono salą,
Žvelki į debesų kūgius,
Žvelki į neatrastus kraštus,
Žvelk iš paukščio aukšto skrydžio,
Žvelk iš vandenyno gylio,
Dar pažvelk į svajones
Ir kalnai tau prasivers…
Juk rytinė šviesa,
Neleis miegot visai,
Juk rytinė šviesa…
Ooo…
Leisk man
Dangų siekti akimis,
Duok man
Saulės blyksnį dalimis!
Ką jauti čia gali apskaičiuoti tuoj,
Ką jauti čia gali nusipiešti jau,
Ką sakei čia gali užrašyti sau,
Nereikia laukt!
Juk rytinė šviesa…
Ooo…
Saulės šviesa tavo veide
Primena man, kad išauš diena,
Kai vėl pamatysiu, vėl suprasiu,
Jaunystės spalvas iš naujo atrasiu.
Atnešė balandis žinią,
Mūsų širdis nuramino,
Kad ateis, jau greit ateis,
Kad ateis MIDI.
Priedainis:
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo!
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo!
Ar tu jauti, ar girdi,
Jau artėja lauktoji MIDI.
Ar kada nors tu čia buvai,
Kur džiaugsmas ir juokas skamba ilgai.
Vieną ritmą plaką širdys,
Vos tik tai, tik tai išgirdę,
Kad ateis, jau greit ateis,
Kad ateis MIDI.
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo!
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo!
Mano širdis džiaugsmo pilna,
Nes artėja šventė laukta.
Savo dainoj laimę nešu
Ateik ir padainuok kartu, kartu.
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo!
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo!
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo!
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo!
