I posmas:
Šioj gyvenvietėj mes visi –
nuo jaunų iki senų,
geidžiam mokslo žinių tikrų,
laukiam iššūkių naujų.
Šis laukimas toks nekantrus,
norime išvyst
ten savo vardus,
juk tiktai Tvirtovėje mokslo
džiaugiasi širdis!
Priedainis:
Gera čia gyventi, nes čia
Skaičiai tarsi tvyro ore.
M a t e m a t i k a!
Tikslas vienas – mokslo šviesa.
Mūsų protai – mūsų jėga!
II posmas:
Ten, už Aukso pjūvio aikštės,
auga miškas tamsus ir klaidus,
paslaptingas labai – tu ten įžengęs,
gali negrįšt niekada.
Bet yra žmonių čia drąsių,
mano dėdė tarp jų –
Don Kichotas vardu.
Nors šiek tiek keistokas, bet jis –
geriausias iš visų.
Priedainis:
Gera čia gyventi, nes čia
Skaičiai tarsi tvyro ore.
I n f o r m a t i k a!
Tikslas vienas – mokslo šviesa.
Mūsų protai – mūsų jėga!
III posmas:
Verdiktą skelbkit greičiau, nekankinkite daugiau,
Mes tvirtovėn žengti norim pagaliau.
Mes būsim pavyzdys tiems, kas tikite mumis!
Nieks mūsų nebesustabdys!
priedainis, priedainis…
(Kristina Vrubliauskaitė)
…
1.
Žinau, kad nuskambės keistai
Jau nebereikia jums tylėti.
Jei patikėsite savim,
Mokslo šalį jūs pasieksit.
Pried.
Tikrai išgelbėsiu visus,
Tikrai išgelbėsiu visus.
Matematikai nepražus.
2.
Tik nereikia panikuoti,
Tereikia viską apskaičiuoti.
Išeisiu aš į žygį šį,
Kad dukterėčios neapvilčiau.
3.
Keliaukime visi kartu
Nebus juk taip labai baisu.
Skaičiuosime, daugiau išmoksim,
Svajones savo integruosim.
4.
Turėkit gėdos jūs visi,
Kaip galima taip pasiduoti.
Jei kartą kokį parklupai,
Gali juk visad atsistoti.
(Ieva Meržvinskaitė)
1 posmas:
Didelė tai bėda
Išspręsti reikia ją
Kitų drąsuolių nematau
Don Kichotą palaikau!
Jis sumanus ir iškalbus, išgelbėt gali studentus
Bridžas:
Bokalus pakelkime už jį
Gelbėtoją turime visi
Švęskime, užkąskime – tik taip mes jam padėti galime.
Priedainis:
Riteris išgelbės studentus
Ir atvers jiems išminties vartus
Išlydėkime jį kuo linksmiau
Švęskime kuo smagiau!
2 posmas:
Ką gi tu čia rašai?
Keisti tai reiškiniai…
Integralai, išvestinės – čia
Aš nieko nesupratau!
Bet šitos keverzonės tau kelionėje pravers tikrai!
Bridžas —-“——
Pried. ——–“——
3 posmas
Į riterių aš gretas
Įšventinu tave
Na o Sanča bus ginklanešys –
Kokia tai puiki pora!
(Agnė Reklaitė)
I posmas:
Tarnystė,
Pareiga, o ne kvailystė,
Privalai skaičiuot mokėti,
Matricas sudarinėti.
Priešų daug sutikti turėsim
Juos kartu įveikti pajėgsim
Nors šis kelias netrivialus mums bus,
Bet tikslą, mes kartu pasieksim.
Priedainis:
Žygiui pasišventę,
Ne, ne ne
Nepabūgsime miške,
Užstrigti amžinam cikle,
Nors sunki bus kova,
Sprendinius atrasim!
Ji bus amžina,
Tvirtovė mums yra šventa,
Tiltą nuleisim paslapčia,
Ir atversim duris,
Mokslas vėl sugrįš.
II posmas:
Garbė man
Ginklanešiu profesoriaus būti,
Aš galėčiau dėl jo žūti.
Nesvarbu, kas gali nutikti,
Prižadu tarnaut garbingai,
Tavo protą šlovint didingą.
Ir nurodymų klausyti aš visų,
Nes aš taip, aš taip tavim tikiu.
Priedainis:
Žygiui pasišventę,
Ne, ne ne
Nepabūgsime miške,
Užstrigti amžinam cikle,
Nors sunki bus kova,
Sprendinius atrasim!
Ji bus amžina,
Tvirtovė mums yra šventa,
Tiltą nuleisim paslapčia,
Ir atversim duris,
Mes atversim duris,
Mokslas vėl sugrįš.
III posmas:
O Sanča, kurgi tu dingai,
Nevalia dar pradėti,
Nes taip mūsų planas pražus,
Pirmiau juk algoritmą
Reik sugalvot,
Jį reik sugalvot.
Priedainis:
Nepabūgsime miške,
Užstrigti amžinam cikle,
Nors sunki bus kova,
Sprendinius atrasim!
Ji bus amžina,
Tvirtovė mums yra šventa,
Tiltą nuleisim paslapčia,
Ir atversim duris,
Mes atversim duris,
Mokslas vėl sugrįš.
(Rokas Lengvenis)
[Verse 1:]
Tiuringo mašina aš
ciklą suku amžinai.
Sudarė aukštesnė jėga jį
ir liepė taką saugot čionai.
[Bridge:]
Praeivius pagauti
ir į ciklą traukti
man reikia ir aš tą darau!
Amžinai darbuojuos,
niekada nestoju
ir instrukcijų aš laikaus!
Neliks nė kvapo,
Nes į ciklo ratą
aš visus įtrauksiu, kurie čia ateis.
Ir šito nieks nebepakeis jau.
Jūs tai žinokit, tai žinokit!
[Chorus:]
Niekas juk negali
sustabdyti mano ciklo, ciklo.
Ir prieš savo valią
dirbu amžinai be tikslo, tikslo.
Tiuringo mašina aš.
[Verse 2:]
Įtrauksiu tuoj ir tave-e
veltui tu čia atėjai.
Instrukcija jau paruošta-a
cikle tu tupėsi ramiai!
[Bridge:]
[Chorus:]
[Guitar Solo]
[Chorus: 2x]
(Žilvinas Ledas)
1 POSMAS
Tiuringo mašina
Galiausiai įveikta
Tiktai tavo, Don Kichotai, intelekto dėka
Kokia ji buvo žiauri,
Negailestingai tiksli,
Jos begaliniam cikle sukomės visi
Aišku, aš nesakau,
Tu tik nepagalvok,
Kad neištrūkčiau ir pats, jei būtų laiko daugiau
BRIDŽAS
Nors vilties vis mažėjo,
Blogis nenugalėjo,
Nes tu pasirodei ir aš iškart patikėjau
Kad mes –
PRIEDAINIS:
Mes visas kliūtis
kartu galime įveikt
2 POSMAS
Sanča mano brangus,
Tau reiktų duot per nagus,
Matematiškai aišku, kad tu neatsargus
Man nereikia dėkot,
Verčiau pradėtum galvot,
Su stipresniais dar priešais mudviems teks pakovot
Todėl nuo šiol klausyk
Manęs ir nesiblaškyk
Reikia traukti į kelią – greičio integralą
Nors vilties vis mažės,
Blogis nenugalės,
Nes mums pasirodžius visi iškart patikės
Kad mes –
PRIEDAINIS:
Mes visas kliūtis
kartu galime įveikt
nes mes jėga
Taip mes
Mes visas kliūtis
kol tik būsim kartu – galime įveikt
Taip, mes galim!
Kaip mes galim!
(Linas Petrauskas)
I stulpelis:
Sakykit, ko gi jūs čia slampinėjat?
Nejaugi į tvirtovę jūs atėjot?
Nieks pro mane nepraeis –
Matricą jums reiks įveikt.
Na, ką jūs man dabar,
ką jūs man dabar
išdrįsit atsakyt –
naivūs esat, jeigu tikitės išspręst.
Jums neužteks jėgų,
nei proto – tai jums per sunku.
Jau daug mačiau tokių..
Galit pabandyt,
Bet viskas veltui.
Pried.:
Cha cha – cha cha
cha cha- cha cha
II stulpelis:
Kelia man juoką šiedu vyrai.
Ar dar nenusibodo jums bandyti?
Jums nepavyks niekados –
Nieks dar neįveikė jos.
Spręskit, spręskit,
Žinau – vis tiek jums nepavyks,
Kas tik išdrįsta pabandyt,
Iškart suklysta ir tiesos kely paklysta,
Neįveikiama visiems tai užduotis.
To negali būt –
Nejau išsprendėt?!
Priedainis:
O ne – o ne…
Pro to mū šis!
K: -Aš tikėjau jo protu,
sprendimą išeities
Don Kichotas visad randa.
S: -Aš tikėjau jo narsa,
riterio dvasia, kurią
jame išvydau.
Švest! reikia šiandien švest,
yra proga rimta
statistai – jie išvaduoti.
Mes dėkingi dviems
dydvyriams mūsų kaimo
Jie laimėjo proto mūšį!
Pro to mū šis!
Mums reikia jiems padėt,
protas mūsų tai –
tai yra stipriausias ginklas
mes matematikai
įveiksime kliūtis,lygtis,
tai mūsų šancas!
Švest! reikia šiandien švest,
yra proga rimta –
statistai – jie išvaduoti.
Mes dėkingi dviems
dydvyriams mūsų kaimo.
Jie laimėjo proto mūšį!
Pro to mū šis!
Sukluskite visi,
mes keliaujam jiems padėt,
ši kova – visų!
Švest! reikia šiandien švest,
yra proga rimta
statistai – jie išvaduoti.
Mes dėkingi dviems
dydvyriams mūsų kaimo.
Jie laimėjo proto mūšį!
(Kristina Vrubliauskaitė)
Kur mokslo šviesa,
Kas sunaikino ją?
Mes didžiavomės šia
Tvirtovės suteikta jėga.
Reik uždegt ugnį savo širdy (reik uždegt, reik uždegt)
Tvirtovę iš naujo prikelt.
Buvo gera kadais
Mokslo šviesiais laikais.
Tiek galėjom suprast,
Kurgi visa tai dabar?
Reik uždegt ugnį savo širdy (reik uždegt, reik uždegt)
Tvirtovę iš naujo prikelt.
Ta svajonė graži
Į ką ji pavirto..
Kodėl Tvirtovė apleista
Ir kas dėl visko kaltas?
(Eglė Ignatavičiūtė)
Nugalėjau pagaliau!
Na ką gi, įkliuvai – kas galėjo pamanyti
Klastingo mano plano negalėjai numatyti
Spąstus tau paspendžiau, nes žinojau kad ateisi
Žinojau, kad tik tu visas kliūtis gali įveikti
Tiuringo Mašiną sugalvojau tau apgauti
Matricą sukūriau, nes norėjau pajuokauti
Viską, ko tik noriu, lengvai galiu aš gauti
Pajusi tuoj, ką reiškia mano pyktį užsitraukti
Viskas šioj Tvirtovėj paklūsta mano valiai
Tarnauja man vienuoliai – nepaklusti jie negali
Užhipnotizuoti jie pavaldūs mano galiai
Aš nuo šiol esu ir karalienė, ir karalius
Kodėl aš tai darau, turbūt norėtum sužinoti
Kam tokias žabangas reikėjo sugalvoti
Viskas tiktai tam, kad pasijustum pralaimėjęs
Triumfas mano pusėj – pagaliau aš nugalėjau
Nugalėjau pagaliau!
Dabar tik aš esu geriausia iš geriausių
Dabar visi žinos, kad aš protingiausia
Mano čia valdžia, nes aš galingiausia
Iš kelio pagaliau tu man pasitrauksi
Tik aš esu šios Tvirtovės valdovė
Tik aš galiu suprast ir išmokti
Tik man priklauso paslaptys mokslo
Nieks neatims iš manęs šito sosto
Pagaliau
Tavęs nebus daugiau
Tu netrukdysi man
Valdyti amžinai
Nugalėjau pagaliau!
(Eglė Ignatavičiūtė, Kristina Vrubliauskaitė)
Don Kichotas:
Na ir kas, kad uždarei mane,
Matematikas aš geresnis už tave.
Ar dar nori kovot, gerai pagalvok,
Sutriuškinti tave aš galiu.
Mediante, paklausyki
Viską man turi tu
Atsakyt ir išspręsti.
Laimėt jei nori,
Sunkiai reiks kovoti,
Viską dėl mokslo galiu paaukoti.
Mediantė:
Tai ko lauki, ar bijai?
Šios akimirkos aš laukiu jau seniai!
D:
Aš nebijau, tu saugokis geriau,
Savo pranašumą prieš tave gerai žinau.
Pažiūrėkim ką tu moki,
Štai tau seka – ją
Pakelki kvadratu,
Padaugink ir sudėk,
Išvestinę suskaičiuok, jei moki,
Sakyk, ar konverguos ši seka?
M:
Juokauji – visai nesunku,
Štai keliu kvadratu,
Vienas du ir baigiu,
Tik štai problema –
Kas gi bus riboje?
Neleisiu tau laimėt niekada!
Aš tave dar nugalėsiu!
Aš tave dar nugalėsiu!
Aš tave dar nugalėsiu!
Žinok – prisiekiu, aš tave sunaikinsiu!
Šitą seką aš įveiksiu!
Šitą seką aš įveiksiu!
Seką šią aš tikrai įveiksiu!
Bet štai, atsakymo aš negaliu surasti!
Tave aš nugalėsiu!
Žinok – galiausiai aš tave sunaikinsiu!
Tave aš nugalėsiu!
Žinok – galiausiai aš tave sunaikinsiu!
D:
Ar tu tikrai esi tokia protinga?
Ar tikrai tu viską išmanai?
Tuoj pamatysim.
Štai pabandyk teoremą įrodyt,
Nebent pamiršai, kaip tai daryti.
Gal tau per lengvi tokie niekai,
Jeigu laikai save protinga
dar ir išmintinga.
Kur ji dabar – toji tavo išmintis
Rodyk ją greičiau – abejonių nepalik.
M:
Kaip ją įrodyt nežinau,
Teoremos dar tokios nemačiau.
Bet aš pasiduoti nenoriu – dar ne,
Nugalėti aš jį dar galiu!
D:
Tai ką, nejaugi nežinai?
Nejaugi tu visko dar nesupratai?
Gali tu melstis jau pradėt
Koši, Dirichlė, bet
Jie tau nebepadės!
M:
Aš tau dar nepasiduosiu!
Aš tau dar nepasiduosiu!
Aš tau dar nepasiduosiu!
Žinok – prisiekiu, aš tave sunaikinsiu!
Sudorosiu tave greitai.
Sudorosiu tave greitai.
Aš sudorosiu tave greitai.
Žinok – galiausiai aš tave sunaikinsiu!
Aš dar nepasiduosiu!
Žinok – prisiekiu, aš tave sunaikinsiu!
Dar nepasiduosiu!
Žinok – galiausiai aš tave sunaikinsiu!
D:
Pra – lai – mė – jai.
Pra – lai – mė – jai.
Pra – lai – mė – jai.
Pra – lai – mė – jai.
Čia matematika atgimsta.
Čia matematika atgimsta.
Čia matematika atgimsta.
Nes čia Tvirtovė Mokslo stovi galinga.
Nes čia Tvirtovė Mokslo stovi galinga.
Nes čia Tvirtovė Mokslo stovi galinga.
(Eglė Ignatavičiūtė/Neringa Širkaitė)
Nuo šiol tvarka sugrįžta
dabar skaičiuot galės kiekvienas
ir mums nušvis pasaulis kitas
tiesa jau blogį
nugalėjo
ir laikas švęsti
jau atėjo
wowowowowo švęsti pradėkim
Aš tuo tikiu –
mes stiprūs esame, kai esam kartu
Laimėt sunkiau
be pagalbos gerų draugų
tiesa jau blogį
nugalėjo
ir laikas švęsti
jau atėjo
wowowowowo švęsti pradėkim
kalėsi tu
dabar pati
savo tiuringo mašinoj
kol savo ciklą vykdysi
galėsi ilgai mąstyti
kad darbai blogi
likt nenubausti
negali niekada
gėris laimės visada
dėde prašau
manęs paklausyk
tu turi
tvirtovę šią valdyti
tavęs būtinai
mokslui reikia
tiesa jau blogį
nugalėjo
ir laikas švęsti
jau atėjo
tiesa jau blogį
nugalėjo
ir laikas švęsti
jau atėjo
švęskim visi
proga puiki
skaičiuokim
ir aš, ir tu
ir mes visi
ir vėl ir vėl visi mes
skaičiuosim
(Gabija Balvočiūtė)
Saulės šviesa tavo veide,
Primena man, kad išauš diena,
Kai vėl pamatysiu, vėl suprasiu,
Jaunystės spalvas iš naujo atrasiu.
Atnešė balandis žinią,
Mūsų širdis nuramino,
Kad ateis, jau greit ateis,
Kad ateis MIDI!
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo,
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo.
Ar tu jauti, ar girdi,
Jau artėja lauktoji MIDI,
Ar kada nors, tu čia buvai,
Kur džiaugsmas ir juokas skamba ilgai…
Vieną ritmą plaka širdys,
Vos tiktai, tiktai išgirdę,
Kad ateis, jau greit ateis,
Kad ateis MIDI!
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo,
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo.
Mano širdis džiaugsmo pilna,
Nes artėja šventė laukta,
Savo dainoj laimę nešu,
Ateik ir padainuok kartu!
Kartu!
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo,
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo.
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo,
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo.
