Taip, roko opera prasideda! Parašiau ir užplūdo malonus laukimo jaudulys – negaliu patikėti. Iš tiesų, tai pasirengimo darbai jau gerokai įsibėgėję – vokalistai kantriai mokosi naujų skambesių, šokėjai nepailsdami kuria vis sudėtingesnes choreografijas, o scenografai su dekoratoriais jau nuo vasario mėnesio įnirtingai braižo būsimosios roko operos scenos eskizus.

Kartu pasidžiaugsiu, jog pagaliau praėjusią savaitę, po įnirtingų diskusijų gimė šių metų roko operos pavadinimas – „Viduramžiai rytoj“. Turėjome net apie 150 skirtingų pavadinimo variantų, todėl pasirinkti tinkamiausią buvo tikrai nelengva. Kodėl Viduramžiai? Ogi ne veltui – šiais metais visi kartu kūrybiškai protestuosime prieš išaugusias aukštojo mokslo kainas, aktyvų „protų nutekėjimą“ į užsienį bei šių negandų rezultatą –  besiartinančius „tamsiuosius amžius“. Pavadinimas sukuria didingos riterių bei paslaptingų karo žygių laikų atmosferos įspūdį, tačiau neskubėkite daryti išvadų – kol kas išduosiu tik tiek, jog roko operos „Viduramžiai rytoj“ scenarijuje įžvelgsite gerai žinomą, tačiau visiškai naujai ir neįprastai atgimsiančią didvyriškos kovos istoriją…

Įspūdžiai po muzikinės Roko Operos atrankos dar nespėjo išdilti, o į MIF’o 101-ąją auditoriją jau sugrįžo muzika, gera nuotaika ir draugiško lenktyniavimo jausmas. Kaip jau supratote, lapkričio 18-ąją įvyko Roko Operos 2011 šokėjų ir aktorių atranka.

Anksčiau užėję žiūrovai galėjo patirti tvyrančią jaudulio, įtampos, bei paskutiniųjų repeticijų prieš pasirodymą atmosferą – dalyviai kartojo sunkesnius pa žingsnelius, ieškojo rankinuke laikmenos su muzika ar tiesiog bandė susikaupti. O laiko jie tikrai turėjo nedaug: praėjus vos porai minučių po šešių, ir apdovanojus RO Facebook‘o puslapyje paskelbto konkurso apie atrankas nugalėtoją Kristiną Jurevičiūtę, šokėjų atrankos prasidėjo!

Nors pradžioje dalyviams ir nebuvo labai jauku, žiūrovų šiltas palaikymas leido šokėjams sutvardyti jaudulį ir išeiti į aikštelę. Garsūs plojimai ir švilpavimas girdėjosi net kiemelyje. Tiems gi, kurių neparagino net
prieš juos pasirodžiusių sekmė, žiūrovai vieningai dainavo „Rodyk, ką moki“. Ir ne veltui! Pamatėme tikriai visko:  latino ir afrodance, tautinių, klasikinių, šiuolaikinių, modernių šokių. Buvo ir „flashback’as“ iš
2010-ųjų metų MIDI Šou tik merginoms, į sceną užlipus ten dalyvavusiai vaikinų komandai.

Jau spalio pirmomis dienomis visi bent kiek akyli mifiečiai negalėjo nepastebėti didžiulio plakato Mifo foje. Ir ne šiaip sau kokio, o kviečiančio prisijungti prie ROKO OPEROS 2011!

Finalinis MIDI (matematikų ir informatikų dienų) renginys skaičiuoja jau dvyliktus metus, o jo organizatoriai kasmet susirenka nusiteikę vis entuziastingiau ir kupini naujų ambicijų. Tad kažkada didžiojoje MIF‘o auditorijoje užgimusi Roko Opera dabar nuaidi per visą universitetą, o paskutiniais metais sulaukė net poros tūkstančių žiūrovų.

Skamba įspūdingai. Tačiau norint parengti tokį pasirodymą bei nenuvilti būsimų žiūrovų, visų pirma reikia kruopčiai suformuoti kūrybinę grupę ir, svarbiausia,- rasti atlikėjus. Taigi todėl lapkričio 16 d. (antradienį) įvyko pirmoji šių metų RO atranka, kurioje buvo laukiami visi grojantys, dainuojantys ar kitaip muzikuojantys studentai. Apie tai, kaip viskas vyko,  šiandien ir papasakosiu.

Nuotraukas iš muzikinės atrankos galite pamatyti Roko operos veidaknygėje. „Like“?

Kartą, viduramžiais, Aukso Pjūvio krašte, kuriame kiekvieno jaunuolio svajonė buvo patekti į Mokslo Tvirtovę ketveriems išbandymų metams, gyveno keistuolis matematikos profesorius Don Kichotas…

Šįsyk Roko opera prabyla gerai žinomų pasakų veikėjų lūpomis – Don Kichoto bei jo ginklanešio Sančos. Deja, kai karžygiams tenka susidurti su matematinėmis problemomis, pasirodo, nėra viskas taip statistiškai trivialu ir paprasta. Norint įveikti visas kliūtis, į kelionę pasiimti prireikia ne tik sunkaus žinių bagažo, bet ir daugybės kitų dalykų – logikos, reakcijos, išmanumo…

Ko gero, ne vienam kilo klausimas – o gal studijos – tai tik kova su vėjo malūnais..? Taigi, pažiūrim, kaip baigsis ši kova: Viens, du trys – veiksmas!