Šiandien parašysiu apie grupelę žmonių, kurių taip pat ant scenos nepamatysi, bet, kurių indėlis į roko operos statymą ne ką mažiau svarbus – tai yra kostiumų dizainerės. Šiemet apdarus dainininkams ir šokėjams siūti apsiėmė keturios merginos – Vaida, Aušra, Sigita ir Eglė. Tad ir apsilankiau vieną vakarą jų siuvykloje, įsikūrusioje Baltupių MIFe.

Tik įėjus pastebėjau, kad tame kambarėlyje, kur vyksta siuvimo procesas yra nenormaliai šalta ir kad visos siuvėjos yra kaip įmanoma šilčiau apsimuturiavusios, vienintelis dalykas kuris retkarčiais pašildo tai kvėpuojantis (tiesiogine to žodžio prasme) šildytuvas ir puodelis kavos. Iš karto, nieko nelaukęs, ėmiau apžiūrinėti kambarėlį: akis užkliūdavo už senovinių (tarybinių) stalų, kėdžių, tapetų, o didžiausią nuostabą ir susižavėjimą sukėlė Sigitos Aparatas:blogas12 (1)

Galbūt buvimas tokioje aplinkoje ir tas šaltis, norom nenorom pradėjo piršti mintis apie tarybines siuvyklas, pačios merginos irgi neslėpė, kad mėgsta pašiepti tokią aplinką ir nevengia juokų apie tarybinius laikus. Ir šiaip turiu pripažinti, kad stebina toks šio kolektyvo optimizmas ir gera nuotaika, net tokiom atšiauriom sąlygom, juolab, kad lankiausi pas jas likus keletui dienų iki roko operos premjeros, o nemažai kostiumų dar nebuvo pabaigta (iš viso joms reikia pasiūti 26 kostiumus!). „Nieko, naktys ilgos, o jeigu ką, pasiūsim viską ketvirtadienį“ su šypsena sako Vaida, „Aišku spėsim“ antrina Tatjana (Aušros kaip siuvėjos slapyvardis). Taigi taip ir siuva jos per dienas ir naktis – šiltai apsirengusios, klausydamos Requiem ir Sigur Ros, o svarbiausia linksmai ir be stresų. Ir taip po truputį jų rankose, iš, atrodytų, didelės medžiagų skiaučių krūvos, gimsta apdarai, kuriais puošis roko operos žvaigždės 🙂