Paskutiniu metu pastoviai gyvenu, kažkur tarp Vilniaus ir Kauno. Neišimtis buvo ir šeštadienis: Kėliausi 7:40 ryte (vėliau, negu dalyviai, padėję sunešioti garso aparatūrą į VU GMF Didžiąją aulą). Skardinė energetinio gėrimo ir vienas niekingas sūrelis, ir jau link Kauno autobusų stoties, važiuoti į Vilnių.

Bet kažkas ne taip – jaučiasi, kad apturėsim ne paprastą, įprastą, „normalią“ repeticiją…

Prieš generalinę repeticiją, dar turėjome šiek tiek režisūrinių scenų pasikartojimų. Prisiminėme, pakartojome tas scenas – kurios kėlė daugiausiai problemų. Šlifavome „timing‘ą“, komandinį darbą, šokio judesius, plastiką ir visą vaidybinę roko operos dalį… Tie scenų kartojimai gerokai išvargino šokėjus, dainininkus ir aktorius – o dar laukė ir pagrindinė generalinė repeticija, todėl išgirdę, kad prieš visą didyjį „gig‘ą“ turėsime trisdešimties minučių pertrauką – labai apsidžiaugėme…

blogas07

Tada, apturėjome vadinamąjį „sound check‘ą“, t.y. pasitikrinome ir pasiskirstėme numeruotais mikrofonais (beje, labai džiaugiausi, kad gavau pažymėtą 8 numeriu – tuo pačiu, kuriuo anksčiau žaidė mano mėgstamas krepšininkas Kobe Bryant‘as) :)

Pamačius, jog generalinėje repeticijoje pasirodė naujų personažų – „žiūrovų“, supranti, kad visus dalyvius vertina jau nebe „savi“ (režisieriai, muzikantų trupės vadovai, MIDI organizatoriai) – o kritiški personažai iš šalies – natūraliai kyla noras pasitempti ir „padaryti“ kuo geriau…

blogas08

Pati repticija, manau, praėjo gerai, su reikenybe nedideliems patobulinimams. Pora scenų – šiek tiek priminė chaosą, personažai truputi užsimiršo ir neįvykdė visų planinių, režisūrinių sumąstymų. Ir pats, niekaip neradau vienos scenos plano smegenų resursuose, todėl kai kur pasitaikė, informatikų terminais kalbant, šiek tiek „bug‘ų“, „glitch‘ų“ ir „runtime error‘ų“.

blogas06