…
Eime, sesės!
Ei, gražiosios sesutės – mes juk esam fuksės,
Mokslų jau gana, tiek to!
Einame MIF‘u – čia šiek tiek baisu,
Ei, keliaujame namo!
Reikia atsigauti, norime pasiausti –
Norim tai daryt kitaip!
Naršyt internete – nuostabi veikla,
Mes tai darome mielai!
Aš žinau, gera MIF‘e būti,
Ir tik pačioj pradžioj – mums sunku truputį!
O-o-o, esam pamišę, mylime MIF’ą!
Balta kreida,
O-o-o, užduotis spręsti – nieko nėr geriau!
O-o-o , mes – matematikai, mes – informatikai!
Tai juk tiesa, tikėki ar ne,
O-o-o, mūsų svajonė – gudriai programuot…
Mums labai patinka MIF’as!
Daug integralų, ir faktorialų –
Lengva mums, megaitėms, pasiklyst.
Skaičiuot intenete – nuostabi veikla,
Atsargiai, gali suklyst.
Aš žinau, gera MIF‘e būti,
Ir tik pačioj pradžioj – mums sunku truputį!
O-o-o, esam pamišę, mylime MIF’ą!
Balta kreida,
O-o-o, užduotis spręsti – nieko nėr geriau!
O-o-o , mes – matematikai, mes – informatikai!
Tai juk tiesa, tikėki ar ne,
O-o-o, mūsų svajonė – gudriai programuot…
Aš žinau, gera MIF‘e būti,
Ir tik pačioj pradžioj – mums sunku truputį!
O-o-o, esam pamišę, mylime MIF’ą!
Balta kreida,
O-o-o, užduotis spręsti – nieko nėr geriau!
O-o-o , mes – matematikai, mes – informatikai!
Tai juk tiesa, tikėki ar ne,
O-o-o, mūsų svajonė – gudriai programuot…
Esam pamišę!
MIF‘ą mylim!
Prisijunki!
Čia man patinka!
Esu mergina, Eglė vardu,
Gyventi taip gera, taip smagu!
Namučiai mani Baltupiuose,
Gyvenu čia su šeima.
Skaičiuoti sekas, kliūčių nėra,
Netrukdo net brolių tuščia tara.
Tėvelius myliu, su sesėm žaidžiu –
Kaip visus aš juos myliu!
Esu mergina laisva, džiaugiuosi jaunyste sava,
Argi galėtų būt geriau?
Matricos rangas, determinantas –
Kiek draugų čia suradau.
Aš gyvenu MIF‘o ritmu,
Kas dieną į paskaitas aš einu.
Pažįsta mane fakultete,
Negęsta šypsena mano veide.
Turiu daug draugų, po paskaitų
Einam alaus išgert kartu.
Programas kuriu, konspektus skaitau,
Apie vedybas nemąstau…
Sau be vargų gyvenu, jaunystės skonį jaučiu,
Galvą nešioju ant pečių.
Šventuoju Micium tikiu, mūsų dekaną myliu,
Vakar gavau iš jo gėlių.
Sau be vargų gyvenu, jaunystės skonį jaučiu,
Galvą nešioju ant pečių.
Šventuoju Micium tikiu, mūsų dekaną myliu,
Vakar gavau iš jo gėlių.
Niekad mokslo negana,
Aš – protinga mergina,
Tris egzaminus laikiau,
O mokėjau daug daugiau.
Pakartosiu kursą vėl,
Vėl tėveliai klaus: „Kodėl?“,
Atsakysiu jiems tada:
„Niekad mokslo negana!“
Esu mergina, Eglė vardu,
Šitą dainelę jums giedu.
MIF‘o dvasia gyvena joje,
Kaip ir jūsų širdyse…
Esu mergina laisva, džiaugiuosi jaunyste sava,
Argi galėtų būt geriau?
Matricos rangas, determinantas –
Kiek draugų čia suradau.
Sau be vargų gyvenu, jaunystės skonį jaučiu,
Galvą nešioju ant pečių.
Šventuoju Micium tikiu, mūsų dekaną myliu,
Vakar gavau iš jo gėlių.
{A-a-aha, važiuojam!}
Atvažiuojam! Me-e-es! {Ateik!}
Pasiimti! {Miau!} Eglu-u-utės!
Atvažiuojam! {Arčiau…} Me-e-es!
Pasiimti! Eglu-u-utės!
Atvažiuojam! {Štai ir mes, atvažiuojam jau!} Me-e-es!
Pasiimti! {Mes paruošę šią karietą tau!} Eglu-u-utės!
Atvažiuojam! {Tu nebijok, juk mes tik katinukai…} Me-e-es!
Pasiimti! {Ehei, pasiruošę? Nes mes tuoj atvažiuosim!} Eglu-u-utės!
Priedainis:
O štai ir mes! Mes – katinai kieti, linksmieji! Mes norim jos!
O štai ir mes! Mes Eglę pasiimti norim! Mums reikia jos!
Micius siuntė mus čia Eglės pasiimti,
Kol neatiduosit – nebandysime nurimti.
Viens, du, viens, du, trys,
O, Eglute, eime su mumis.
Mūsų karieta iš aukso nulieta,
O viduj linksmybės… A!
Kaip bus gera per Miciaus vestuves!
Jūs dar pagalvokit, kol pašoksime mes.
Atvažiuojam! Me-e-es! {Ateik!}
Pasiimti! {Miau!} Eglu-u-utės!
Atvažiuojam! {Arčiau… Micius jau nekantrauja…} Me-e-es!
Pasiimti! {Ar tu pasiruošus? Nes mes tuoj išvažiuosim!} Eglu-u-utės!
O štai ir mes! Mes – katinai kieti, linksmieji! Mes norim jos!
O štai ir mes! Mes Eglę pasiimti norim! Mums reikia jos!
Šokom ir pašokom! Norime priminti –
Ką besugalvosit, vis tiek ją pasiimsim!
Tu tik būk rami,
Mes katinai – visai nekvaili.
Duoki man rankutę, lipk į karietutę,
Hei hei, Miciau, atvežam Eglutę!
Žingsnis ten ir žingsnis šen,
Tai bent balius laukia mūsų ten.
Atvažiuojam! Me-e-es! {Ateik!}
Pasiimti! {Ou jė, mes tik Katinukai…} Eglu-u-utės!
Atvažiuojam! Me-e-es! {Arčiau!}
Pasiimti! Eglu-u-utės!
Atvažiuojam! {14 × Miau!} Me-e-es!
Pasiimti! {Aha!} Eglu-u-utės!
Atvažiuojam! {Ou, mes tik Katinukai…}Me-e-es!
Pasiimti! Eglu-u-utės!
O štai ir mes! Mes – katinai kieti, linksmieji! Mes norim jos!
O štai ir mes! Mes Eglę pasiimti norim! Mums reikia jos!
O štai ir mes! Mes – katinai kieti, linksmieji! Mes norim jos!
O štai ir mes! Mes Eglę pasiimti norim! Mums reikia jos!
Eglės Tėvas:
Ėi jūs, nekviesti sveteliai, tikrai apsigavot – tai ne mano dukrelė.
Pažvelk – štai toji mergužėlė, jauniausia dukružėlė, tikra rožužėlė.
Skaudu… Skaudu taip išsiskirti.
Ar ją dar pamatysiu? Suteikite man viltį…
Katinas Gudruolis:
Tu, tėvuk, gerai darai, kad kantrybės nebandai.
Nežiūrėki taip liūdnai, jai su Micium bus gerai.
Tik pažvelki – to dar betrūko! Netikrą Eglę įbruko!
du… du… duokit sau, Eglę duokit mums greičiau!
Eglės Tėvas:
Prašau, tik labai nepykit, leiskit man savo klaidą ištaisyti.
Pažvelkit – štai Ji! Mano siela rauda, kaip tai apsakyti?
Skaudu… Skaudu taip išsiskirti.
Ar ją dar pamatysiu? Suteikite man viltį…
Katinas Gudruolis:
Ei, nedūsauki tiktai, ji gyvens tikrai gerai.
Micius juk myli ją labai, tai aš sakau jums atvirai.
Po šimts! Mes ir vėl “išsidūrėm“, ir dar vis tai ko ieškom neturim.
Katinai, Eglę raskit, nors iš požemių ją iškaskit!
Pagaliau viskas gerai, Eglę radome tikrai.
Atsisveikinkit trumpai, tuoj išvyksim savais keliais.
Na ką gi… Ačiū už svetingumą, reiks įveikti nemažą atstumą.
Tik labai neliūdėkit, gero kelio palinkėkit.
Eglės Tėvas:
Širdis pasruvo krauju… {Ką dabar daryti ?}
Dukra – karalienė kačių… {Kaip tos gėdos atsikratyti ?}
Širdis pasruvo krauju… {Ką dabar daryti ?}
Dukra – karalienė kačių… {Kaip tos gėdos atsikratyti ?}
Ar ras ji laimę karalystėj kačių?
Dieve apsaugok ją nuo kančių…
Ar ras ji laimę karalystėj kačių?
Dieve apsaugok ją nuo kančių…
Ar ras ji laimę karalystėj kačių?
Dieve apsaugok ją nuo kančių…
Ar ras ji laimę karalystėj kačių?
Dieve apsaugok ją nuo kančių…
Egle! Egle!
Verkia manoji širdis, dukra! Egle!
Egle! Egle!
Ir teprasmenga skradžiai tas prakeiktas žaltys…
Micius:
Sveika, mieloji, pralinksmėk,
Su manim neteks liūdėt.
Žvelki į manas valdas –
Linksmybių tau tikrai užteks.
Tu gali
Programuoti,
Integruoti…
Eglė:
Kiek kompiuterių čia matau!
Taip skaičiuoti juk papraščiau!
Micius:
Sakyk, kodėl
Aš myliu tave?
O, mano princese,
Tekėsi ar ne?
Apipinsiu grafikais,
Ir išpuošiu matricų žiedais.
Juk į mane nėr panašių –
Leisk man būti tavo jaunikiu!
O, Egle,
Integruosim,
Programuosim,
Kompiliuosim…
Integruosim vakarais,
Tol, kol saulė nusileis…
Programuosim paryčiais,
Kol procesorius užkais.
Kompiliuosim po pietų,
Kol neliks jokių klaidų.
Ir vėl viską nuo pradžių,
Ciklą suksime ratu.
Integruosim, /…/
Programuosim,
Kompiliuosim,
Integruosim…
Eglė:
O, Miciau, tu žavus…
Micius:
Žinau.
Brangioji, tu graži kaip fraktalai,
Neišsemiama kaip iracionaliųjų skaičių aibė…
Sakau, gal nebūkime vienas kitam pirminiai…
Egle, ar tekėsi už manęs?
Eglė:
Taip, Miciau!
A girdi, tai kaip varom?…
Užteks galvot, einam baliavot
O aš myliu šį pasaulį!
O aš ir myliu ir mamą, ir tėtį!
Juos myliu taip labai, kaip aš, Antanas, galiu mylėti.
Aš myliu šį pasaulį!
Nors gandras atnešė mane visai,
Dar visai visai lyg ir neseniai,
Architektūra kompiuterių, jinai
patinka man labai labai.
Bet žinau, kad man kol kas to nereik,
Nors turėsiu minty, kuo užsiimt ateity.
Dabar gyvenu su tėvais kartu
Ir džiaugiuos, džiaugiuosi saule,
Nes aš myliu šį pasaulį!
Nes aš myliu šį pasaulį!
Ilgį matuoju, tai juk nebėda,
Paklaidas sumuoju aš atidžiai.
Uoliai skaičiuoju viską visada,
Formules ir matricas taip lengvai.
Nes mani tėvai visų geriausi,
Po kopūstu rado jie mane!
Viską atsakys, ko tik paklausi,
Taip, kaip yra!
Ilgį skaičiuoju, tai juk nebėda
Paklaidas sumuoju aš atidžiai.
Vyras aš rimtas, Edvardas vardu!
Negaliu pakęsti tuščių kalbų…
Uoliai skaičiuoju plotą ir ilgius,
Funkciją ištirti – oi, smagu bus!
Nes mani tėvai visų geriausi,
Po kopūstu rado jie mane!
Viską atsakys, ko tik paklausi,
Taip, kaip yra!
Ilgį matuoju, tai juk nebėda
Paklaidas sumuoju aš atidžiai.
Su daina gyvenu ir su ja – visada
Tarp gražiausių gėlių, ir tarp jų nuo tada.
Čia, kai gimiau, gražiame žiede,
Vardą gavau ir amžiams jį pamilau,
Negalėčiau be jo daugiau.
Ar žinai, kad aš – Birutė vardu,
Aš – Birutė, gėlė tarp gėlių.
Mes dainuojam, mes – kartu visi,
Taip, taip, gražūs ir laimingi.
Mes dainuojam, klausosi kiti,
Taip, taip, garsiai ir spalvingai.
O, dar pasaulis prieš akis,
O, dar visi mums pasakys:
“Taip, taip, būsit nemirtingi”.
Mes dainuojam, mes – kartu visi,
Taip, taip, gražūs ir laimingi!
O, dar pasaulis prieš akis,
O, dar visi mums pasakys:
“Taip, taip, būsit nemirtingi”.
Mes dainuojam, mes – kartu visi,
Taip, taip, gražūs ir laimingi!
Iš tiesų, seniai nemačiau tėvų…
Namie buvau net kada – nežinau.
Ir kodėl ilgai,
Ir kodėl ilgai, i-ilga-ai,
Ir kodėl ilgai,
Ir kodėl ilgai be jų?
Kiekvienas prisimena namus,
O aš, juk aš
Visai užmiršus buvau savus.
Paklausyk, į neviltį tu nepulk,
Juk tu visada gali aplankyti juos.
Juk tu gerai žinai,
Tu gerai žinai, taip taip,
Kad visi tėvai,
Visada tėvai priims.
Ir viskas jau bus kitaip –
Namų, ne, niekada
Nebeužmiršim jų, savo namų … namų.
Nors labai ilgai,
Nors labai ilgai, i-ilga-ai,
Bet visi tėvai,
Visada tėvai priims.
Ir viskas jau bus kitaip –
Namų, ne, niekada
Nebeužmiršim jų, savo namų … namų.
Ne, niekada
Nebeužmiršim jų, savo namų … namų.
Gimtų namų …
Žvaigždes tuoj suskaičiuosim, tik duokit mums lapą.
Už mamą mes atliksim šitą darbą!
Mažiau kalbų, daugiau veiksmų,
Šiek tiek įdėkim pastangų.
Žvaigždės, visos būsit suskaičiuotos!
Suskaičiuotos!
Dangų skeliame per pusę, į lygias dalis.
Tada grupuojame žvaigždynus, pagal išsidėstymo medžius.
Žvaigždes tuoj suskaičiuosim, tik duokit mums lapą.
Už mamą mes atliksim šitą darbą!
Sutraukim panašius narius,
Kai ką iškelkim prieš skliaustus
Ir, žvaigždės, visos būsit suskaičiuotos!
Suskaičiuotos!
Susidarome sistemą,
Taikom Murklio teoremą…
Tuojau tuojau, tuojau tuojau,
Tuojau tuojau, tuojau tuojau,
Tuojau tuojau, tuojau tuojau,
Keturi minty, keturi minty,
Keturi minty, keturi minty,
Jė-ė-ė!
Žvaigždes tuoj suskaičiuosim, tik duokit mums lapą.
Už mamą mes atliksim šitą darbą!
Mažiau kalbų, daugiau veiksmų,
Šiek tiek įdėkim pastangų.
Žvaigždės, visos būsit suskaičiuotos!
Suskaičiuotos!
Mes jau baigėme skaičiuoti,
Liko tik kai ką eliminuoti…
Tuojau tuojau, tuojau tuojau,
Tuojau tuojau, tuojau tuojau,
Tuojau tuojau, tuojau tuojau,
Keturi minty, keturi minty,
Keturi minty, keturi minty,
Jė-ė-ė!
Žvaigždes tuoj suskaičiuosim, tik duokit mums lapą.
Už mamą mes atliksim šitą darbą!
Mažiau kalbų, daugiau veiksmų,
Šiek tiek įdėkim pastangų.
Žvaigždės, visos būsit suskaičiuotos!
Suskaičiuotos!
…
Egluže, būk atsargi,
Prašau tavęs, atsargi!
Egluže, būk atsargi,
Prašau tavęs, atsargi!
Baltupiai juk paslaptingi –
Ten gyvena matematikai klastingi…
Ir atvykėliams ten labai riesta –
Jie katinų nemėgsta!
Aš išleist tave bijau,
Net už grafų teoriją labiau!
Palydžiu, Egle, skaudančia širdim…
Ar rasi dar kelią, ar grįši namolio, ar būsi dar su manim?
Egluže, būk atsargi,
Prašau tavęs, atsargi!
Egluže, būk atsargi,
Prašau tavęs, atsargi!
O jūs, vaikučiai, šiukštu,
Neišduokite Katinų,
Nesakykite seneliams, kur aš gyvenu,
Nes kitaip susilauksim bėdų!
Egluže, būk atsargi,
Atsargi!
Egluže, būk atsargi,
Atsargi!
Lauk stotelėje Trakų,
Ir važiuok penktu troleibusu,
Keliauki iki Žaliojo tilto,
Lauk autobuso dešimto.
Bilietus žymėk,
Vyresniems leisk atsisėst.
Tik atsargiai važiuoki,
Pro langą žiūrėki, stoteles skaičiuoki, stoteles skaičiuoki!
Egluže, būk atsagi,
Prašau tavęs, atsargi!
Egluže, būk atsagi,
Prašau tavęs, atsargi!
Ar jūs matot, ar jūs girdit?
Visi žmonės susirinkę!
Grįžo Eglė, mūsų sesė,
Šitiek metų nematyta!
Pasirodyk vaike! Nervai nebelaiko –
Šitiek laiko dingus!
Negirdėta, nematyta,
Elgtis taip siaubingai…
Prisiminus ar laiškelį, ar žodelį
Būtum tu parašius…
Seną tėvą
Taip nervuoji, net neatsiprašius…
Bet dabar –
Švenčiam, švenčiam!
Ir liejasi upeliais
Mūs naminė!
Juk ši diena svarbi, ir –
Oi tai balius, oi tai, oi tai balius!
Oi tai balius, oi tai, oi ta tai!
Oi tai balius, oi tai, oi tai balius!
Oi tai baliuuuus!
Prisijunk ir tu prie mūsų,
Liudininkas baliaus būsi!
Mūs klajonių Egle, pasikeitus bėgle,
Formules pamiršus!
Kur matyta, kur girdėta –
Vėl skaičiuoji pirštais!
Quake‘ą tik žaidi, integruot nemoki…
Ar tu tai suvoki?
Pasiliki
Su mumis gyvent, nieko negalvoki!
Bet dabar –
Švenčiam, švenčiam!
Ir liejasi upeliais
Mūs naminė!
Juk ši diena svarbi, ir –
Oi tai balius, oi tai, oi tai balius!
Oi tai balius, oi tai, oi ta tai!
Oi tai balius, oi tai, oi tai balius!
Oi tai baliuuuus!
Pasirodyk vaike! Nervai nebelaiko –
Šitiek laiko dingus!
Negirdėta, nematyta,
Elgtis taip siaubingai…
Prisiminus ar laiškelį, ar žodelį
Būtum tu parašius…
Seną tėvą
Taip nervuoji, net neatsiprašius…
Bet dabar –
Švenčiam, švenčiam!
Ir liejasi upeliais
Mūs naminė!
Juk ši diena svarbi, ir –
Oi tai balius, oi tai, oi tai balius!
Oi tai balius, oi tai, oi ta tai!
Oi tai balius, oi tai, oi tai balius!
Oi tai baliuuuus!
Un, dos, trėz, kvatro!
Rėžki visą tiesą, nestabdyk!
Rėžki visą tiesą, pasakyk!
Rėžki visą tiesą, nestabdyk!
Rėžki visą tiesą, pasakyk!
Kur pakastas, kur pakastas katinas?
Kur pakastas, sakyk, kur pakastas katinas?
Rėk ir šauk, maldauk, bet mums tu pasakyki,
Stauk, kentėk, drebėk, išduok gi, kur šventasis Micius?
Naštą nusimesk nuo pečių menkų savo,
Blogą tėvą išduok mums, pasakyk greičiau!
Rėžki visą tiesą, nestabdyk!
Rėžki visą tiesą, pasakyk!
Rėžki visą tiesą, nestabdyk!
Kur pakastas katinas?
Kur pakastas niekšas tas?
Kur pakastas katinas?
Kur pakastas niekšas tas?
Pasakyk ir išduok! Pasakyk ir išduok!
Pasakyk ir išduok! Pasakyk ir išduok!
Nestabdyk, nestabdyk, nestabdyk, nestabdyk, nestabdyk, pasakyk!
Nestabdyk, nestabdyk, nestabdyk, nestabdyk, nestabdyk, pasakyk!
Rėžki visą tiesą, nestabdyk!
Rėžki visą tiesą, pasakyk!
Rėžki visą tiesą, nestabdyk!
Rėžki visą tiesą, pasakyk!
Kur pakastas katinas?
Kur pakastas niekšas tas?
Kur pakastas katinas?
Kur pakastas niekšas tas?
Slaptoji buveinė, slaptoji buveinė?
Slaptoji buveinė, slaptoji buveinė?
Naugardukas, Šventas Micius?
Naugardukas, Šventas Micius?
Rėžki visą tiesą, nestabdyk!
Rėžki visą tiesą, pasakyk!
Rėžki visą tiesą, nestabdyk!
Rėžki visą tiesą, pasakyk!
Taip, taip, taip, taip!
Taip, taip, taip, taip!
Taip, taip, taip, taip!
Taip, taip, taip, taip!
Mes keliaujame pas katę,
Mes kašarą šitą bausim.
Kam atėmė jis Eglę,
Sesę mūs brangiausią?
Kam apgaule liepė jis
Pažadą tą duot?
Apgavo ją, apgavo mus,
Tad teks dar pakovot.
Ir vėl:
Bus tvarka – ji grįš namo,
Bus tvarka – ji vėl integruos,
Bus tvarka – jau ne už kalnų,
Bus tvarka – be katinų!
Mes griebsim, skusim, depiliuosim
Jį už uodegos.
Išradingumo nestokosim
Iki pabaigos.
Už sesę stovėsim,
Viskas taip bus
Mes kaip norėsim.
Taip katinai žus.
Arti jau, jau šalia.
Virs arši kova,
Ir vėl:
Bus tvarka – ji grįš namo,
Bus tvarka – ji vėl integruos,
Bus tvarka – jau ne už kalnų,
Bus tvarka – be katinų!
Ir vėl:
Bus tvarka, taip, taip, taip!
Bus tvarka, taip, taip, taip!
Bus tvarka, taip, taip, taip!
Bus tvarka, taip, taip, taip!
Bus tvarka – ji grįš namo,
Bus tvarka – ji vėl integruos,
Bus tvarka – jau ne už kalnų,
Bus tvarka – be katinų!
Eglės broliai:
Mes – galingi lyg Amerika,
Amerika! Nėra lygių!
Mes – galingi lyg Amerika,
Amerika! Amerika!
Pasigrobė sesulę mūs,
Augina sesės vaikučius…
Mums giminėj nereik kačių,
Nenorim Miciaus utelių!
Kova čionais arši, karšta,
Dėl visko uodega kalta!
Katės iš kovos lauko maus,
O iš Miciaus liks tik Mickey Mouse!
Micius:
Naugardukas – ne Amerika,
Amerika čia – po padu!
Naugardukas – ne Amerika,
(Ne)merika! (Ne)merika!
Katinas Gudruolis:
Gyventi žemėj visi pelno –
Kvepuot, mylėt, augint vaikus,
Kaip teisę būt kartu su Egle,
Taip pat apgint savus namus.
Ir vargas tam, kuris išskirs
Dvi meile sujungtas širdis –
Sušildys pragaro ugnis
Ir nelankys jo Santa Claus!
Micius:
Naugardukas – ne Amerika,
Amerika čia – po padu!
Naugardukas – ne Amerika,
(Ne)merika! (Ne)merika!
Naugardukas – ne Amerika,
Coca Cola – ne katinam!
Naugardukas – ne Amerika,
(Ne)merika! (Ne)merika!
Broliai:
Galas katinams bus,
Galas katinams bus!
Nes broliai šitaip sako jums,
Ir galas katinams bus!
Mes – galingi lyg Amerika,
Amerika! Lygių nėra!
Mes – galingi lyg Amerika,
Amerika! Amerika!
Micius ir Katinas Gudruolis:
Naugardukas – ne Amerika, Coca Cola – ne katinam!
Naugardukas – ne Amerika,
(Ne)merika! (Ne)merika!
Eglė:
Kas mane dabar paguos?
Broliai kovėsi namuos…
Vyko arši kova…
Tik kas laimėjo ją?
Aš šaukiau, aš raudojau,
Naugarduke – tuščios salės…
Nėra mano meilės…
O kur, mano Miciau, tu?
Ir vis tiek, palikau aš vienui viena…
Ir vis tiek, Micius man širdyje yra…
Sūnus Edvardas:
Kam mes išdavėm namus?
Mūs mama prakeikė mus:
Gyvi mes ar mirę –
Dėstysim MIF‘e…
Birutė:
Na o aš, laukų gėlė,
Lėmė man mamos bausmė,
Dirbti Studentų skyriuje,
Studentams padėti…
Ir vis tiek, Micius Jūs širdyje yra…
Ir vis tiek, Micius Jūs širdyje yra…
Eglė:
Micius gyvas, tuo tikiu,
Mes paskelbėm jį šventu!
Mūs širdyse,
Ten jis dar gyvas!
Taip, tu gali, jį iškviesti!
Švento Miciaus paprašyti –
Jis tau padės.
Svarbu – tik tikėti!
Ir vis tiek, Micius Jūs širdyje yra…
Ir vis tiek, Micius Jūs širdyje yra…
Ir vis tiek, Micius Jūs širdyje yra…
Ir vis tiek, Micius Jūs širdyje yra…
Saulės šviesa tavo veide
Primena man, kad išauš diena,
Kai vėl pamatysiu, vėl suprasiu,
Jaunystės spalvas iš naujo atrasiu.
Atnešė balandis žinią,
Mūsų širdis nuramino,
Kad ateis, jau greit ateis,
Kad ateis MIDI.
Priedainis:
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo!
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo!
Ar tu jauti, ar girdi,
Jau artėja lauktoji MIDI.
Ar kada nors tu čia buvai,
Kur džiaugsmas ir juokas skamba ilgai.
Vieną ritmą plaką širdys,
Vos tik tai, tik tai išgirdę,
Kad ateis, jau greit ateis,
Kad ateis MIDI.
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo!
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo!
Mano širdis džiaugsmo pilna,
Nes artėja šventė laukta.
Savo dainoj laimę nešu
Ateik ir padainuok kartu, kartu.
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo!
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo!
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo!
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo!
