Baltos sienos – ne dangus,
Tai – ligoninės palatos.
Pasipuošt kviečiu visus
Visorių praktiškais chalatais.

Čia gali klausyt dainų
Apie seną procedūrą,
Kaip iš tūkstančio lygčių
Ji supylė žydrą jūrą.

Esu iš tolimų kraštų,
Mane visi Ema vadina,
Puikų skėtį aš turiu,
Nes šioj palatoj nuolat lyja.

Kai būna man labai baisu,
Kai dideli pavojai tyko,
Imu aš skėtį ir skrendu
Kur niekad nieko nieks nebijo.

Aš turiu čia daug draugų,
Stebinti jie nesiliauja-
Tūbos meilei nėr ribų,
O chemikas vis pataikauja.

Dėdės pomėgiai keisti –
Viską neša ir kilnoja.
Feliksas dar nori vis
Būti meru ligi šiolei.

Pats drąsiausias iš visų –
Gediminas Montekarlas,
Išradingų daug minčių
Jo galvoj, bet jis nekaltas

Kad valdžia nenori ne,
Jog paslaptį išduotų seną
Apie kraštą tolimą,
(3x)Kur visi kadais gyvenom.

Baltos sienos – ne dangus,
Tai – ligoninės palatos,
Pasipuošt kviečiu visus
Visorių praktiškais chalatais,

Čia gali klausyt dainų
Apie seną procedūrą,
Kaip iš tūkstančio lygčių
Ji supylė žydrą jūrą.


Kas dieną, kas rytą prašvitus,
Į pasaulį žengiam šitą,
Į pasaulį, kur tikrovę
Kvailos vizijos jau išrovė.
Į pasauli su minkštom sienom
Nešam savo teoremą. Nešam tiems, kas
Nebegali, grįžt į sveiko proto šalį.
(Ši)toks darbas ne iš lengvųjų,
Kaip (kad) lygtis su
n kintamųjų.
Dieną kiekvieną
Judam pirmyn
ir gal vieną gražią dieną šitas siaubas išnyks.
Vieną dieną neliks
Ligos sios žymių,
Kaip po Unit testų
ne(be)lieka klaidų!
Einam na, na, na, na, na, na x4

Kas dieną, kas rytą mūs rankoms
Sudėtingas darbas tenka.
Lauke vienas ne karys,
daug drąsiau ten kur du ar (net) trys.
Manau, broliai sutiks,
(kad) mūsų tvarka
Gali juos išlaikyt
Saugiame rėžime.
Tiktai drausmė griežta
ir medicina
Leis juos išrikiuot
Tvarkinga seka.
Dirba darba uoliai
broliai šaunuoliai,
Jiems tai daug rimčiau
nei matanalizės koliai.
Kaip viena komanda,
tarsi narsus kariai
Nieks jų neišskirs,
jie – (kaip) masyvo nariai.
Niekas jiems nebaisu,
jie – tartum ugnis,
Prieš juos neatsilaiko
(net) beprotybės naktis.

Kas dieną, kas rytą (ir) per naktį
Saugom juos kaip savo akį –
Pavojingi gerbiamieji,
Kaip globalūs kintamieji!
Einam na, na, na, na, na, na
Einam na, na, na, na, na, na
Einam na, na, na, na, na, na
Einam na, na, na, na, na, na
Einam na, na, na, na, na, na

Kas dieną, kas ryt it žąsiukus
Maitinam (juos) vaistukais.
Ir kas dieną pakartojam,
Tad procesas nesustoja.
Viskas paprasta kaip modus ponens,
Aišku, procedūros gal ne tokios ir malonios.
Bet kaip sako išmintingi –
per kančias i žvaigždes,
Nesuraitęs integralo,
išleistuvių nešvęs.
Nežvairuokit brangieji,
tvarka čia – griežta.
Jei(gu) būsit neklusnūs,
aš būsiu pikta.
Imsiu šaukti, rėkti, bartis,
o gal dar blogiau,
Nes tvarka (čia) geležinė,
kaip aš jau sakiau.
Neapsunkinkit gyvenimo ir sau, ir mums
Ir ligonines idilės niekas nesudrums.

Kas dieną, kas rytą (ir) per naktį
Saugom juos kaip savo akį –
Pavojingi gerbiamieji
Kaip globalūs kintamieji!
Einam na, na, na, na, na, na
Einam na, na, na, na, na, na
Einam na, na, na, na, na, na
Einam na, na, na, na, na, na
Einam na, na, na, na, na, na


Aš – protingiausias iš visų!
Susipažink,
Leprikonas vardu esu.
Apgausiu kiekvieną,
Ryt ir šiandieną,
Ir paimsiu po psichą vieną.
Lobsiu!
Airijon vežk turtus! (Vežam, vežam!)
Airijon vežk turtus!

Jei paduosiu integralą,
Skaidyt dalimis,
Turi vergas išspręst lengvai!
Tik protingų man reik,
Čionai ir greit,
Ir geriausia būtų pigiai apsieit.
Lobsiu!
Airijon vežk protus! (Vežam, vežam!)
Airijon vežk protus! (Vežam, vežam!)
Airijon vežk protus!
Lobsiu!
Airijon vežk protus! (Vežam, vežam!)

Akciją paskelbė
Šiai mergaitei, pirksiu
Ją daug pinigų nešvaistęs.
Mano turtas didės,
Verslas klestės,
O ši šalis tegul nors badu padvės.
Lobsiu!
Airijon vežk turtus! (Vežam, vežam!)
Airijon vežk turtus! (Vežam, vežam!)
Airijon vežk protus!
Airijon vežk protus!


Tolimą aidą girdžiu, mano drauge,
Girdžiu
Siela namų jau šaukia mane!
Girdžiu
Ten New Gardukas ir jis manęs laukia.
Girdžiu
O mano mieste, klaupiuos prieš tave!
Gėris tiktai tavyje!

Sapnuoju kas naktį tave,
Tiktai tau meldžiuos!

Šaukiu
Regėjau kadaise aš laimę ir džiaugsmą,
Tave
Nebuvo ten pykčių, nebuvo vargų.
Išgirsk
O ką gi daryti dabar, mano drauge,
Mane
Valdyti aš miesto iš čia negaliu…

Norėčiau aš sugrįžti pas tave,
Išgirsk mane, prašau!

Daktarai mus stumdo ir tampo. Ir dar šeria tais bjauriais vaistais, nuo kurių mums po to – bloga. Žiauriai bloga. Ir kol mes būnam nuo jų apsvaigę, draugai ligoniai kažkur dingsta. Mums čia negera. Mes nekenčiam Visorių. Bet mes pabėgsim! Mes grįšim! Į New Garduką!

Šlovinam miestą, gražesnį už rojų,
Norim jame mes sutikti rytojų.
Liūdnos čia dienos ir liūdnos čia naktys,
Širdys plyšta mums toli nuo namų.

Tik
Tik New Garduke mums kraujas užverda,
Taip
Legendą išgirsite šią dar ne kartą,
Čia
Per amžius branginsime mes šitą vardą.

Tolimą aidą girdžiu, mano drauge,
Ten
Ten mano siela – ji šaukia mane!
Ten
Ten New Gardukas ir jis manęs laukia,
O mano mieste, klaupiuos prieš tave!


Kiek gali minėt jį?

Ar ilgai dar dainuosi? New Garduką giedosi?
Man supuvusių uosių naktimis nesapnuosi!
Ar ilgai dar dainuosi? New Garduką giedosi?
Man supuvusių uosių naktimis nesapnuosi!

Argh!

Kiek gali minėt jį?
Kiek gali minėt jį?

Nes New Garduko nėra čia!
Ir New Garduko nebus čia!

Elektra grąžins tave pasaulin, kuriam New Garduko nėra,
Grąžins tave, elektra, pasaulin, kuriam New Garduko nėra,
Elektra grąžins tave pasaulin, kuriam New Garduko nėra,
Elektra, srovės galia, New Garduko nėra, nes Visoriai čia!

Ar ilgai dar dainuosi? New Garduką giedosi?
Man supuvusių uosių naktimis nesapnuosi!
Ar ilgai dar dainuosi? New Garduką giedosi?
Man supuvusių uosių naktimis nesapnuosi!

Argh!

Kiek gali minėt jį?
Kiek gali minėt jį?

Nes New Garduko nėra čia!
Ir New Garduko nebus čia!

Nes New Garduko nėra čia! Ir tu jo neminėk!
Ir New Garduko nebus čia! Ir tu jo nematyk!

Nes New Garduko nėra čia! Ir tu jo neminėk!
Ir New Garduko nebus čia!

Elektra grąžins tave realybėn, kur New Garduko nėra,
Grąžins tave, elektra, pasaulin, kuriam New Garduko nėra,
Elektra grąžins tave realybėn, kur New Garduko nėra,
Elektra, srovės galia, New Garduko nėra, nes Visoriai čia
Yra!

Ugh!

Yeah! Yra!

Ugh!

Velniop, žiūrėk, jis išprotėjo!
Velniop, žiūrėk, jis išprotėjo!

Ką daryti?

Ugh!


Visi mes esam uždaryti
Ir laisvės negalime matyti,
Dar vaistus turim nuolat saujom ryti.
Laukiam, kol galėsime prabilti!
O dabar pavyko tau pabėgti –
Mums šviesi viltis pradėjo degti.
Tu nebijok kol kas čia mus palikti –
į New Garduką tu dabar skubėki.

Bėki tu greičiau,
Nuo čia tik kuo toliau,
Nuo čia tik kuo toliau,
Kol rasi miestą ir namus!
O tada – pas mus,
grįžki tu pas mus,
mes čia lauksim vis tavęs…

New Gardukas – mūsų gimtas miestas,
Klestėti jis buvo užprogramuotas.
Ir žmonės puikūs – sakau jums tiesą –
Jie neša mintimis pasauliui šviesą.
Montekarlai, tu tenai keliauki,
Miesto žmonės tu visus sušauki,
Pasakyk, kad meras jų čia laukia,
Tegul jie skuba ir mus iš čia ištraukia!

Bėki tu greičiau,
Nuo čia tik kuo toliau,
Nuo čia tik kuo toliau,
Kol rasi miestą ir namus.
O tada – pas mus,
Grįžki tu pas mus,
Mes čia lauksim vis tavęs.
O taip, lauksim tavęs,
grįžtant tavęs
su viltimi, čia.

O mes vis čia
Būdami tikime tavim.
Ir dieną ir nakčia –
Žinom, kad žengi tolyn.

O mes vis čia
būdami tikime tavim.
Ir dieną ir nakčia –
Žinom, kad žengi tolyn.

Visi mes esam uždaryti
Ir laisvės negalime matyti,
Dar vaistus turim nuolat saujom ryti.
Laukiam, kol galėsime prabilti!
O dabar pavyko tau pabėgti –
Mums šviesi viltis pradėjo degti.
Tu nebijok kol kas čia mus palikti –
į New Garduką tu dabar skubėki.


Tikėjimas ir meilė skaičiams vedė
Vektorine kryptim šia
New Garduko link.

Troškau, išvysti Zigmo
Biustą ar bent jau poną
Kudžmą sprendžiantį lygtis.
Vietoj to radau
tik lauką pilną šmėklų ir

supratimą, kad aš nieko
Negaliu pakeisti, nes jau
New Gardukas dingo amžiams

Amžiams, amžiams…

Viltis manoji žūva. Nebegaliu gyvent be

Mokslo, be žinių, be skaičių,
Be ribų, lygčių, Paskalio…
Kaip grąžinti matematiką?..

Šitokia didybė virto šmėklom ir

Matematika išnyko! (tu turi kovot)
Ką gi man dabar daryti? (tu turi kovot)
Kaip išspręsti šitą lygtį? Kaip…


Studentų kiek nelaimių
Mačiau netilps begalinėj aibėj…
Padėjau, kiek turėjau galių,
Tad ir dabar likau tarp šmėklų,
Kad visi čia mane sutiktų,
Nes tik aš geru keliu
Nukreipt tave galiu.

Nesužlugs mūs New Gardukas,
Kol dar skamba dainose!
Neišnyks mūs didis miestas,
Kol dar gyvas širdyse!
Jis gyvuos, gyvuos, o jis gyvuos!

Gali sugriauti miestą,
Bet niekad tau nepavyks
Žmonių širdį užimt jo vietą.
Net Visorių baltosios sienos,
Net Visorių minkštosios sienos,
Nepaneigs šios teoremos.

Nesužlugs mūs New Gardukas,
Kol dar skamba dainose!
Neišnyks mūs didis miestas,
Kol dar gyvas širdyse!
Jis gyvuos, gyvuos, o jis gyvuos!

Grįžki į Visorius!
Tu dar turi kovoti
Nes tik su tavim jie gali
Būti tuo, kuo yra,
Tikėt matematika.
New Gardukas – tai ne sienos
New Gardukas esat jūs!

Nesužlugs mūs New Gardukas,
Kol dar skamba dainose!
Neišnyks mūs didis miestas,
Kol dar gyvas širdyse!
Jis gyvuos, gyvuos, o jis gyvuos!

Jis dar gyvas jūs širdyse
Jis dar skamba jūs dainose
Jis dar skambės jūs dainose


Kurgi tai matyta,
Kad pradingtų psichas?
Kaip galiu taip dirbti,
Kaip galiu taip gydyt?
Pertraukimai trukdo
Mano planą žlugdo..!
Algoritmai čia paprasti!

Algoritmai čia – paprasti,
Teks elektrą naudot!
Algoritmai čia – paprasti,
Garsiai psichai dejuos!

Vesk Čia Psi-Chus
PaMiršt Jie Ne-Truks
NeLyg Lie-Ka-Ną
New-Gar-Du-Ką

Elektra
Juos kratyt-
Atminties
Pravalyt.

Gedimino kaltę
Teks visiems atpirkti!
Stokit į eilutę
Truks tai tik minutę
Prašom nesigrūsti
Neišeit iš rėžių —
Algoritmai čia paprasti!!!!

Algoritmai čia – paprasti,
Reikia ciklą prasukt!
Algoritmai čia – paprasti,
Dozę kartot du kartus!

Mie-Las Tū-Ba
Matau Pa-Ti-Ko
Prašau Dar Sy-Kį…
Niekada nieks daugiau
Nebebėgs iš čia jau…

Daugiau,
Nieks daugiau,
Nieks daugiau,
Nieks daugiau,

Niekada jau,
Aš sakau,
Nebebėgs
Iš čia jau!

Ar girdi, sakau,
Nieks daugiau,
Aš sakau-
Nieks daugiau

Nebebėgs daugiau…


Ak jūs, bepročiai!
Ko jūs nenustygstat!
Kas čia per anarchija?
Kas čia bus? 4 kartus
Dar nėra taip buvę, kad jie negertų vaistų.
Ar mes galime kažką pakeist?
Jie be vaistų! Juk jie be vaistų!
Jie sunaikins viską aplink! Reikia tramdyt juos!

Dar niekada, dar niekada,
Tokioj pekloj nesu buvus aš!
(kas jiems darosi dabar?!)
Jie be vaistų, jie be vaistų,
Tad nieks nežino, kas čia…kas čia bus!

Kas čia bus?!
Kodėl taip atsitiko?!
Kas čia bus?!

Ir pirmąkart, ir pirmąkart
Velniava tokia kaip dabar!
Man jau baisu, man jau baisu,
Man jau baisu, nes jie be… be ribų!

Be ribų!
Stabdykit juos!
Be ribų!
Kas jiems pasidarė!
Be ribų!
Be ribų!
Beprotybė!

Kažkas juk turi juos suvaldyti!
Direktore, padėk mums…
Bepročiai, Integralai, Vandalai, Faktorialai
Ar kas nors juos supranta? Ar kas gali su jais rasti bendrą kalbą?
Be ribų!

Iš kur dabar, iš kur dabar,
Anarchiją kažkas pra-dė-jo čia!
Ar jie nurims, ar jie nurims,
Ugniasienė mūs ar at-lai-kys!

Man baisu! Man baisu!
Man baisu!
Ištraukit mus iš čia!
Be ribų!
Be ribų!
Padėkite man!
Be ribų!
Jie be ribų!

Bepročiai jūs visi, fraktalai nelemti!
Be ribų!
Bepročiai jūs visi, fraktalai nelemti!

To dar nebuvo, jie peržengė visas ribas…


New Gardukas tai – mūs sapnai,
New Gardukas tai – katinai, (Ar girdi, kaip jie kniaukia?)
Žalios lentos ir pilki stogai,
Grįžtame namo!

Ką darote ligoniai, netikėliai?
Kodėlgi jūs ne lovoj, pamišėliai?
Tuoj gausit dozę vaistų į sėdynę,
Elektrošoko su kaupu, su kaupu, su kaupu!
Ir ko gi tu vaipaisi, Monti-Karli?
Tuoj mano berniukai išpers tau kailį!
Visi į palatas greičiau, bėgte,
Ir kad nebematyčiau daugiau aš jūsų čia!

Eikit, eikit į palatas!
Baikit, baikit savo dainas!

New Gardukas tai – mūs sapnai,
New Gardukas tai – katinai,
Žalios lentos ir pilki stogai,
Fraktalų langai.

Ar negirdėjote, ką sakiau jums!
Tuoj pragaras visiems čia užsikurs!
Lobotomija jums visiems padarysiu
Ir ant kuolo jus visus pasodinsiu!
Montekarlui:
Suglodinsiu tavo marmūzę,
Ekstrapoliuosiu toli į šaltą kaliūzę!

Trenksiu, trenksiu į jus žaibais!
Bausiu, bausiu savo žaislais!

New Gardukas tai – mūs sapnai,
New Gardukas tai – katinai,
Žalios lentos ir pilki stogai,
Binomų namai…

New Gardukas tai – mūs sapnai,
Nekenčiu aš jūsų sapnų!
New Gardukas tai – katinai,
Nekenčiu aš jūs katinų!
Žalios lentos ir pilki stogai,
Prasmekit jūs kiaurai į žemę!
Laimingi veidai…
Pasitraukit man iš kelio!

New Gardukas tai – mūs sapnai,
New Gardukas tai – katinai,
Žalios lentos ir pilki stogai,
Tai mūsų namai…

Kaltas, kaltas tik tu esi!
Žūsit, žūsit dar jūs visi!

Eeee!!! Dabar tau galas!
Eeee!!! Dabar tau galas!
Eeee!!! Dabar tau galas!


Mes buvom ištremti,
Kankino medikai pikti.
Direktorė pati..

Bet įkvėpė visus
Mus šis žmogus, labai narsus.
Pabėgęs į namus.

Oh!
Atkursim miestą čia,
Nes jo gyva dvasia.
Je-je-jeeee

Juk čia visi savi,
Ir pagaliau laisvi!
Je-je-jeeee

Nes New gardukas – tai
Ne pastatai, ne pamatai;
Tai žmonės ir veidai.

Juk miestas širdyse
ir galvose, ir mintyse –
visuose mumyse !

Oh- Oh- Oh-jeeee!..

Atkursim miestą čia,
Nes jo gyva dvasia.
Je-je-jeeee

Juk čia visi savi,
Ir pagaliau laisvi !
Je-je-jeeee
Atkursim miestą čia..
Ir jis bus gyvas čia..
Oh- Oh- Oh-jeeee!..

Atkursim miestą čia,
Nes jo gyva dvasia.
Je-je-jeeee
Oh-je!

Juk čia visi savi,
Ir pagaliau laisvi..
Je-je-jeeee
Bus gyvas miestas čia!

Atkursim miestą čia,
Atkursim miestą čia..
Nes čia gyva dvasia,
Juk čia gyva dvasia..
Čia!

Atkursim miestą čia,
Nes jo gyva dvasia.
Je-je-jeeee
Bus gyvas miestas čia!

Atkursim miestą čia,
Atkursim miestą čia..
Nes čia gyva dvasia,
Juk čia gyva dvasia..
Čia!

Atkursim miestą čia,
Nes jo gyva dvasia.
Je-je-jeeee

Oh- je-je-je-jeee!..


Saulės šviesa tavo veide,
Primena man, kad išauš diena,
Kai vėl pamatysiu, vėl suprasiu,
Jaunystės spalvas iš naujo atrasiu.

Atnešė balandis žinią,
Mūsų širdis nuramino,
Kad ateis, jau greit ateis,
Kad ateis MIDI!

Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo,
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo.

Ar tu jauti, ar girdi,
Jau artėja lauktoji MIDI,
Ar kada nors, tu čia buvai,
Kur džiaugsmas ir juokas skamba ilgai…

Vieną ritmą plaka širdys,
Vos tiktai, tiktai išgirdę,
Kad ateis, jau greit ateis,
Kad ateis MIDI!

Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo,
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo.

Mano širdis džiaugsmo pilna,
Nes artėja šventė laukta,
Savo dainoj laimę nešu,
Ateik ir padainuok kartu!
Kartu!

Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo,
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo.

Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo,
Katino jau dienos atėjo,
Nes studentams švenčių reikėjo.