Internetiniuose kanaluose vis beplūstant žinutėms, skelbiančioms registracijų į MIDI roko operą 2013 pradžią ir vidurį, karts nuo karto kyla klausimas – kas ta „roko opera“, ir nuo ko viskas prasidėjo.  Ta proga, RO gimimo algoritmą pabandome narplioti žemiau.

Kiek mena Mifo atmintinės, pirmoji, tuo metu „Raudonkepuraitės“ vardą turėjusi opera įvyko 2000-aisiais. Tada dar nebuvo ji smarkiausias MIDI (tuometinių MADI – matematikos dienų) renginys – viso labo turėjom tik mažas didelio renginio užuomazgas.

2001-aisiais įvyko „Juodas katinas supermatematikas“. Opera vis dar neišlipo iš Mifo teritorijos, tačiau jau turėjo aktyvių gerbėjų ratelį, būtent jai buvo sukurtas netgi atskiras puslapis:  http://www.midi.lt/rockopera2001/ ko, tikriausiai (pataisykit, jei klystu), neturėjo nei viena kita MIDI / MADI Rock opera.

Tiesa ta, kad augant sunkoka darėsi surinkti žmones vien tik iš Mifo senbūvių, todėl kitais metais aktyviau pradėta dirbti su Rock operos promo akcijomis Mife – intensyviai kviečiami prisijungti pirmakursiai (kaip faktas, nelabai drąsūs ir aktyvūs dar būdami).  Taigi, po aktyvesnio promotion’o 2002-iaisiais Mife kniaukė “Felixo katinai“, o po jų ir operos „Byla nr. 4″ (kam neteko girdėti legendų apie  dekanomobilį – kuris tikrų tikriausiai tais laikais stovėdavo Mifo kiemely – skaitykit „Bylos nr. 4″ blog’ą) atėjo „Žaidimo pabaiga“.

Ir ne šiaip sau pabaiga. Buvo manoma, kad ši Rock opera – paskutinioji: organizatoriai užaugo, baigė Mifą, baigėsi ir RO era. Tačiau Mifas nebūtų Mifas, jei nepasižymėtų užsispyrimu ir gero kampo pagavimu. Tradicija ne tik kad nemirė, tačiau ir palaipsniui augo – klyksmais Siemens arenoje nuaidėjo jau nebe Rock opera, o „Emfiva“ (ką tai reiškia – šifruokite „Emfivos“ blog’e).  Milžiniška arenos salė, matematikiški/informatikiški žiūrovai, ir žinoma, gausybė studentiškų netikėtumų lydėjo tuometinę organizatorių komandą. Visgi opera čia neprilipo, ir po didelių arenos skliautų vėl grįžtama prie mažesnių apimčių – štai taip „Pradžių pradžia“ padėjo pamatus naujai RO erai.

„New gardukas“ 2007-aisiais buvo ypatingas tuo, kad operą puikiai atitiko salės pavadinimas – Vilniaus „New york club“ muzikinis teatras. Įdomu, jog po šių metų kilo nauja organizatorių dinastija, kuri šiek tiek modifikuodamasi išliko RO fronte dar  3 metus.

Minėtų roko operų istorijas perbėgus, apie „Teatromatiką“ ir vėlesnes roko operas dar nesinori sekti legendų – atrodo, pernelyg neseniai jos vyko.  Todėl šiandien dar duodam laiko joms „susigulėti“ ir pakankamai „pasenti“ – kad po metų kelerių teisėtai įrašytume į roko operos istorijos knygą.

Prabėgomis susipažinus su operų priešistore, ramia sąžine galima judėti toliau – kaip bus šiemet? Apie tai – kitame blog’o įraše. O jis ne už kalnų. ;)