Roko operos tekstai yra įdomus dalykas – vokalistai skundžiasi, kad jų neįmanoma sudainuoti arba prisiminti, žiūrovai skundžiasi, kad ir vėl jokių žodžių nesuprato, tad turbūt tik tekstų rašytojai jums gali papasakoti, kiek į juos darbo įdėta ir kokie jie svarbūs. Juk į kokius du ar tris posmus ir priedainį reikia sutalpinti ir veikėjo charakterį, ir scenos veiksmą, ir roko operos temą. O juk dar visi nori, kad žodžiai būtų įdomus, nebanalūs, bet paprasti ir visiems suprantami. Dar nereikia pamiršti matematikos ir informatikos terminų! O galų gale žodžius išmoksta ir vokalistai, ir žiūrovai 🙂 Taigi aš labai džiaugiuosi, kad šiais metais tektus norėjo rašyti net 11 žmonių! Taigi visi susiėmėm, parašėm po vieną tekstą, tad vokalistai jau dabar per repeticijas dainuoja lietuviškai!

Jau kelias savaites vyksta intensyvios režisūrinės, vokalistų, šokėjų ir muzikantų repeticijos. Tiesą sakant, jos tokios intensyvios, kad nėra net kada apie jas parašyti, bet, kaip matote praeitame įraše, šią klaidą po truputį taisome 🙂 Kadangi režisūra bei choreografija jau pastatyta daugiau nei pusei scenų, vokalistai pramoko žodžius ir jau pradėjo repetuoti su muzikantais, praėjusį šeštadienį visi susirinko į „pragoną“. „Pragonas“ šiuo atveju reiškia roko operos repeticiją, kai visi dalyviai atlieka visas scenas iš eilės (kaip mažoji generalinė repeticija). Turbūt pirmą karta roko operos repeticija vyko VU Teatro salėje. Scenos buvo atliekamos be sustojimų ir kartojimų, pabaigoje visi buvo gerokai pavargę ir išalkę… Tačiau į sceną buvo labai įdomu pažiūrėti.

Dar prieš mėnesį vyko pirmoji šiųmetės roko operos repeticija. Pirmam kartui buvo pasirinkta penktoji scena pavadinimu „šalutinis poveikis“. Kolkas turėjo būti repetuojama su aktoriais ir šokėjais.

Niekam ne paslaptis, kad roko operai 2009 reikėjo skubiai išrinkti pavadinimą. Tad sekmadienio vakarą susėdome, padiskutavome apie visus be išimties pasiūlytus pavadinimus ir išrinkime tą vieną vienintelį. Taigi, roko opera 2009 vadinasi: “Visorių sindromas”!