Ne paslaptis, kad Ofelijos buduare kirba nemažai būtybių. Ir klysta anie, bemanantys, kad RO – tik tai, kas matyti ant scenos. Net neįsivaizduojate, kiek visko vyksta užkulisuose! Negalima pasakyti, kad šį kartą pristatomi žmonės „nematomai” prisideda prie operos, nes jų darbo vaisiai puošia ne tik pagrindinius veikėjus, bet ir tuos trumpai pasirodančius – epizodinius – personažus. Taip, kalbame apie kostiumerius.

Šiais metais darbščių rankelių būreliui (antruosius metus iš eilės) vadovauja Jūratė. Bet kaip ji pati sako, „Čia tik pareigų pavadinimas, viską kuriam kartu – nuo eskizų iki paskutinių siūlių”. Pirmą kartą pamačius kolektyvą, iš karto pakvipo darbinga ir vieninga atmosfera, nors (kaip vėliau paaiškėjo), pusė savanorių visiškai nebūtinai yra susiję su MIF‘u. Kas iš ekonomikos fakulteto, kas jau užkietėjęs veteranas, o kas per draugus buvo pakviestas. (Štai ką reiškia ryšiai :)).

kostiumeres

Kas šiemet kitaip nei praėjusiais metais? Staigus atsakymas: “Viskas.“ Ir jis tiksliausias. Pirma, šiemet visiškai nebus trikotažo. Antra, bus daug kailio ir marškinių, ko anksčiau nebuvo. Trečia – neįprastai daug širdį griebiančios raudonos, murzinai baltos, geltonos ir, be abejo, juodos spalvos. Dar? Rašome apie „kostiumerius“, o ne „kostiumeres“. Viskas dėl to, kad balkaniškas fustanelas gaminti šiemet prisijungė ir vaikinas (jo siūtas rūbas – kaip ir pats autorius – it Turino drobulė akylai saugomas iki premjeros, bet lemiamą dieną viską išvysite!).

Jei abejojate, ar verta „sumesti skudurus“ su RO ir dalyvauti čia, išduosiu Jums mažą paslaptį. RO įkvepia! Vienok, nuo savanoriavimo RO kostiumerių komandoje prasidėjo internetuose vis populiarėjančios „Atsikeli ir varai“ drabužių kūrimo užuomazgos. Kitos merginos, įkvėptos operos, nusprendė baigti mados studijas užsienyje. Tad šypsomės – jei vis dar nerandate sau vietos po saule, adata ir siūlais, po renginio žvilgtelėję, kaip atrodys artistų kostiumai, ateikit pasilabinti – mat kas antras operos artistas atiduodąs visą save ir dar antro pusę, todėl tik kartą užsidėti drabužiai pasidaro tokie, kad o, varge – lyg būtų nuoširdžiai nešioti visus metus. Čia adata ir siūlas randa save. Suradęs, įsikimba rankutėmis taip stipriai, kad nenusikratysi. O ir kam kratytis – geras amatas kaulų nelaužo.