MIDI Roko opera 2011

Tikras, nešlifuotas, po grimu dar nepaslėptas roko operos “Viduramžiai rytoj” pasaulis:

Už filmuką ačiū Robertui Neveckai ir Zbigniev Bartoševič.

Gegužės 6d., penktadienį, ilgai lauktoji Roko operos “Viduramžiai rytoj” premjera galiausiai sudrebino Ūkio banko teatro areną. Su nesibaigiančiomis žiūrovų eilėmis, šurmuliuojančia auditorija ir nekantriu laukimu prieš prasidedant spektakliui organizatoriai šauniai susitvarkė, ir Roko opera netrukus prasidėjo. Iš spektaklį stebėjusių žiūrovų sulaukta nemažai komplimentų, o nuskambėjus Midi himnui, aplodismentai dar ilgai netilo. Roko operos dalyviai sutinka, kad šiemet buvo labai gera dirbti kartu, todėl vos nulipus nuo scenos drauge su nemaža adrenalino doze liejosi ir nuoširdžios ašaros: “Kaip greitai prabėgo…”, “Gal vis dar susitinkam rytoj repeticijoje..?” O energingai nusiteikusius dalyvius “ant karštųjų” spėjo pakalbinti ir žiniasklaidos atstovai: alfa.lt, ikrauk.lt, laikas.lt , barake.lt, ir dar daugiau…

Taigi, didžiausi sveikinimai ir padėka “Viduramžiai rytoj” dalyviams bei organizatorių komandai. Trumpa ištrauka vakaro prisiminimui:

Kapsint paskutinėms minutėms iki Roko operos pradžios, organizatorių komanda neturi kada snausti – “Viduramžiai rytoj”! Darbo, kaip visuomet – marios, todėl kava, energija ir idėjos taškosi į visas puses, o Studentų atstovybėje darbas virte verda.

Roko operoje sulauksime nemažai žiniasklaidos dėmesio – apie įvykusį renginį rašys alfa.lt, Studentų Era, 15min, ikrauk.lt, Universitas Vilnensis, Barake.lt, IQ The Economist ir dar daug kitų žurnalistų.

Renginio metu galėsite įsigyti MIDI ženkliukus (kurių kaina – 3 Lt).

Pagaliau išaušo lauktasis Rytojus… Viduramžiai atėjo. Susitiksim ten?

Na, o dabar visi kartu – pasirepetuojam MIDI himną!

Nes “Katino jau dienos atėjo,

Nes studentams švenčių reikėjo!”

Bilietai į Roko operą Matematikos ir informatikos fakultete po 20 Lt pardavinėjami iki 16tos val., o Ūkio banko teatro arenoje – po 25 Lt.

Nusipirkti internetu galima čia: http://www.bilietupasaulis.lt/lit/bilietai/koncertai/kita/?concert=84846

Iki Roko operos premjeros galima pradėti skaičiuoti valandas, tad visi pasiruošimai eina į pabaigą. Tačiau jei atidžiai sekėte mūsų blogą, turėjote pastebėti, jog nepaminėjome dar vienos kūrybinės komandos! Taigi, bene paskutiniai, tačiau toli gražu nepamiršti, ketinantys suteikti Roko operai tikro trenksmo – Viduramžiška pučiamųjų grupė (liaudžiai žinomi kaip tiesiog dūdos).

Šių metų sąstatas: Laimonas su saksofonu baritonu, Pavel – saksofonas altas, Tadas – trimitas, Mindaugas – trombonas, Edgaras – saksofonas tenoras ir, kas be ko, vadovas Aleksas, kuris šiais metais negroja, bet užtat labai energingai ir linksmai diriguoja. Šių metų kompanija neitin gausi, tačiau labai įvairi, mat į grupę susibūrė net šešių sričių  atstovai: matematikas, chemikas, fizikas, teisininkas, medikas ir, kaip save pristatė - bedarbis apšvietėjas.

Vaikinai įsikūrė kaip tikra underground‘inė grupė – rūsyje, tarp pilkų sienų. Tačiau atmosfera čia toli gražu ne nyki, greičiau atvirkščiai – labai pozityvi. Visi jie groja jau ne pirmus metus, tad muzikos srityje jaučiasi savi, todėl ir susigroti kur kas lengviau. Bandė apgauti (žinoma, juokais), jog repetuoja kiekvieną dieną, tačiau tiesa ta, kad taip dažnai susirinkti visiem kartu yra sunku. Nepaisant to, paklausti, kaip sekasi, atsakė net neabejodami – Gerai! O tuo pačiu džiaugėsi, jog šiais metais tikrai yra ką groti.

Tiesa, bandžiau išpešti kokių pikantiškų detalių, tačiau panašu, kad nei konfliktų, nei intrigų čia nė su žiburiu nerasi. Kaip prisipažino vienas iš komandos narių – taip yra todėl, kad jie – užimtų žmonių kompanija – nors susirenkantys retokai, tačiau su vienu tikslu – groti. Ir savo žodžius tikrai patvirtino, tikėsit manim ar ne – muzika skambėjo puikiai. Ne veltui grupės vadovas taip įsitikinęs renginio sėkme. Tikime ir mes, tad susitiksime Viduramžiuose!

Artėjant “Viduramžiai rytoj” premjerai, kviečiame susipažinti su viena svarbiausiųjų projekto dalių – muzikantais. Šiemet Roko operos ritmo grupę sudaro 5 dalyviai – Paulius, Dainius, Evaldas, Eigintas ir Egidija.

Jei teko kada išgirsti neįprastus garsus, sklindančius iš Baltupių rūsiuko – neišsigąskite, ne, Mifo niekas negriauna – tai Roko operai repetuoja šauni muzikantų komanda. Šiandien pavyko užtikti juos 4-iese – nebuvo tik klavišininko.

Beje, su klavišininku įdomi istorija – kaip tik neseniai jis pasikeitė, ir todėl vos prieš savaitę prie Roko operos muzikantų komandos prisijungė Eigintas. Nepaisant to, rezultatas puikus – muzika liejasi be klaidų. Todėl repeticijoje atlikėjams kilo idėja sugrot kūrinį nieko nematant – greitai išjungę visas šviesas, toliau grojo aklinoje tamsoje.

Šiemet Roko operos ritmo grupės vadovas – Paulius (Talonas). “Parašyk, kad Talonas verčia mus vadinti jį Valdovu”, juokauja Dainius. Trijulė – Dainius, Talonas (Paulius) ir Egidija Roko operos ritmo grupėje groja jau 4 metus. Nuo ko viskas prasidėjo? “Atėjau į fuxų stovyklą, pamačiau projektą, ir iš karto sakiau, kad čia grosiu. Tuo metu veteranai tik juokėsi. Matyt, atrankoje groti sekėsi – patekau, ir jau pats 4-tus metus čia sukuosi”, – pasakojo Dainius. Tiesa, į Roko operas norint patekti visuomet reikia praeiti griežtas atrankas, tačiau ritmo grupė vieningai pritaria – gabių muzikantų labai reikia ir labai laukiame – ateikit į atrankas, priimsime.

Kuo skiriasi pirmieji metai Roko operoje nuo dabartinio grojimo – “Tai kad pradžioje reikėjo priprasti vieniems prie kitų. Nežinojom nei kas kaip groja, nei koks kieno grojimo stilius, būdas – kadangi tuomet tryse buvom nauji žmonės.” – Egidija. Būdavo – vienas pasiruošia rimtai dirbti, kiti ateina pabendraut, susipažint. Dabar jau visi vieni kitus pažįstam ir žinom, ko kada tikėtis.

Šiemet Roko opera muzikaliąja prasme bus ypatinga – joje bus net 7 skirtingos gitaros (anksčiau būdavo 3)! Labai jau smalsu pamatyti rokooperistų kolekciją.

Na, o 2 kartą repeticijoje pragrojus Roko operą, laikas atsisveikinti – antraip tenka teisintis apsaugos darbuotojams dėl grojimo pernakt.

P.s. iki Roko operos liko 2 dienos!

Viduramžiams jau pasiekus mūsų fakultetą, tęsiame susipažinimą su uždaromojo vakaro virtuve. Šįkart pristatome Jums vieną iš gyvybingiausių (ar bent jau judriausių) Roko Operos dalių – šokėjus.

Šiemet ant scenos išvysime gausų šokėjų būrį – viso 13 žmonių, skirtingų stilių atstovų, liejančių devynis prakaitus tam, kad „Viduramžiai rytoj“ nepaliktų nė vieno abejingo.

Repetuoti šokėjai pradeda tik prasidėjus naujam semestrui, tačiau kulminacijai artėjant repeticijos vyksta kasdien. Dažniausiai judesiai yra šlifuojami Gamtos mokslų fakulteto salėje, tačiau kartais persikelia ir į kiek neįprastas erdves: jei būsite atidūs, galbūt pamatysite šokėjus besitreniruojančius didžiosiose mūsų auditorijose, ar net ant žolės fakulteto kiemelyje. Šokėjų ryžtas ir atkaklumas tiesiog stulbinantis: mūsų smalsuolių komandai teko girdėti, kad kartais repeticijos baigdavosi net po vidurnakčio, o per Velykų atostogas šokėjai triūsdavo visą dieną… Rezultatai turėtų būti įspūdingi.

Stebėdami šokio repeticijas ne kartą esame apsiverkę iš juoko – šie žmogeliukai paverčia sunkų darbą pramoga ir patys nuolat juokauja – šokio judesiams sugalvoja pačių keisčiausių apibūdinimų, tokių kaip „dūris į kepenis“ ir panašiai. Net jų motyvavimo priemonės kartais mums gali pasirodyti įdomios: štai kartą girdėjome tokią repliką: „Ir vėl kojos neištiesi. Jei dar kartą taip padarysi, aš ateisiu, tau ją nukirsiu ir galėsi operoj su ramentais šokti.“ Tikėkimės to neprireiks. J Nieko nuostabaus, kad tiek laiko praleisdami kartu, jie labai susibendravo – dabar Roko Operos šokėjai turi sugavloję vieni kitiems vardus ar titulus, ir mūsų komandai ne kartą teko girdėti sakant, jog jie artimi kaip šeima.

Deja, ne viskas sekasi taip gerai, kaip kartais norėtųsi. Pastebėjome, jog tai vienas, tai kitas šokėjas per repeticiją tik sėdi, ir sako pastabas šokantiems. Šiemet kaip reta daug traumų – buvo ir patemptų kojų, ir skaudančių kelių, nugaros, jau net neminėsime mėlynių, kurios dažnai „papuošia“ šokėjų rankas ar kojas… Tačiau jie visiškai nesiskundžia, o ir vaizdas tikrai vertas visų skausmų. Tikimės, kad per Roko Operą visi galės šokti ir padovanos mums reginį, kurio dar ilgai nepamiršime.

O Tu, ar jau turi bilietą į Viduramžius?

P.S. Iki Roko Operos liko tik 3 dienos!

Balandžio 28d. vakarą Vilniaus miesto aikštėse galėjote gyvai pamatyti grupelę šokančių, dainuojančių smagiai nusiteikusių rokooperistų. Taigi, trumpa ištrauka iš gyvo jų pasirodymo Vilniuje:

Ar pavyko pamatyti?

Taigi, ji pagaliau atėjo. Šeštadienį VU Gamtos mokslų fakultetas ir visa Čiurlionio gatvė aidėjo nuo skambių natų, taip pritraukdami vis daugiau žiūrovų į generalinę Roko operos repeticiją. Smalsių žvilgsnių GMF didžiojoje auloje netrūko – juk pagaliau pasitaikė pirmoji proga išvysti visą spektaklį – nuo pradžios iki galo – ir beveik taip, kaip turi būti pačioje premjeroje.

Tradiciškai kasmet Roko operos dalyviai per generalinę repeticiją įsigyja Roko operos marškinėlius, su kuriais ir atlieka repetuojamą spektaklį. Kaip šiemet atrodo organizatorių marškinėliai, galite išvysti fotografijose.

Iš ekspresyvios choreografijos bei muzikinių akcentų trykštančias emocijas dar labiau išryškino kruopščiai pagamintos dekoracijos bei dalyvių grimas – prieš generalinę repeticiją Roko operos grimerės pasistengė, jog kiekvienas atrodytų dar gražiau nei paprastai. Vietoje nenustygo ir Roko operos kostiumininkės, primatuodamos atlikėjams jų kostiumus bei kantriai klausydamosi įnoringesniųjų dalyvių nuomonių.

Didelį efektą įnešė pagaliau į bendrą repeticiją įsijungęs pučiamųjų orkestras bei kaip visuomet energinga ritmo grupė. Be jų nebūtų gyvos muzikos, o be muzikos – ir Roko operos. Šių metų melodijos jau spėjo užburti generalinės repeticijos žiūrovus, todėl su nekantrumu niūniuodami repeticijoje nuskambėjusius hitus laukiame galutinio reginio Ūkio banko teatro arenoje.

Taip pat sulaukėme į generalinę repeticiją atvykusių svečių iš Lietuvos Televizijos “Labo ryto” laidos, kurie susidomėję sutiko susukti neilgą reportažą apie MIDI Roko operos “virtuvę”. Rezultatą galėsite išvysti gegužės 3d. antradienį “Labo ryto” laidoje 06.00-09.00 val. Nepraleiskite!

Su nekantriu džiugesiu primename, jog iki Roko operos liko vos 5 dienos!

P.s. Nepamirškite šiandien pasveikinti savo mamos Motinos dienos proga, pasikvieskite į Roko operą – nenusivilsite.

Galbūt jau teko pastebėti reklaminį Roko operos “Viduramžiai rytoj” filmuką Vilniaus miesto viešajame transporte. Kas dar nematėte, galite jį rasti štai čia:

Roko operos plakatas jau kabo Didlaukio st., o nuo antradienio kabės ir Trakų st. Taip pat plakatai vienas po kito atsiranda ir Vilniaus miesto Coffe Inn kavinėse:

O šiandien įvyko net 6 rokooperistų pasirodymai su ištraukomis iš naujosios Roko operos Vilniaus miesto gatvėse. Ar matėte? (jei nepavyko, nenusiminkite ir laukite filmuoto įrašo – specialiai Jums užfiksavome)

p.s. iki Roko operos liko 8 dienos…

Dėmesio! Nežinia kokiu tempu, nežinia kaip, bet…Viduramžių virusas plinta po miestą… Mums pavyko užfiksuoti keletą kadrų:

Kaip gydytis? – Ateik gegužės 6tą dieną į Ūkio banko teatro areną!

p.s. – pamačius tokį užrašą, jei dar vis neaišku, ką reiškia tasai “Viduramžiai rytoj” – pasinaudok google search. Visada gelbsti nuo nežinios.

Čia galite pamatyti video ištrauką iš Roko operos repeticijos – vadinamojo “pragono”:

P.s. iki “Viduramžių rytoj” liko 11 dienų. Ar jau turi bilietus?

Su šv. Velykomis!

“Viduramžiams rytoj” artėjant,  siūlau prisiminti, koks triūsas dalies rokooperistų laukia paskutiniąją dieną prieš Roko operą.

Štai ką pavyko užfiksuoti vienam VU MIF studentui Ūkio banko teatro arenoje prieš prasidedant “Teatromatikai” (2010 m. Roko opera):

Ko gero, su naujosios Roko operos logotipu jau teko susipažinti. Smalsu, kaip kyla tokios idėjos? Nuo ko reikia pradėti?

Darbas nebuvo lengvas. Šių metų Roko operos logotipo autoriui Robertui teko praleisti ne vieną bemiegę naktį, ieškant tinkamiausio sprendimo. Sunkiausia – kūrybinis procesas. Reikia idėjos, minties, o šių metų tema, nors, atrodo, nėra sudėtinga, tačiau iš tiesų nelengvai „pasiduodanti“: viena vertus, tipiškų viduramžių simbolių yra apstu, tačiau nei vienas neatrodo pakankamai žavingas  - juk nenorime tipinio šabloninio varianto.

Štai taip atrodė pradinis logotipo eskizas:

Na, o rezultatą palyginimui įdėjome kiek anksčiau (rokooperos.midi.lt/blog/kategorijos/naujienos).

Nenumaldomai artėjant darbų kulminacijai, smalsuolių komanda vis dar šmirinėja tarp tų, kurie kaip bitutės įnirtingai ruošiasi didžiajam renginiui. Šį kartą pro mus nepraslydo viena įdomiausių renginio pusių – užsukome paplepėti su kostiumus rengiančiomis, siuvančiomis ir kuriančiomis panelėmis.

Kostiumininkės prisiima didžiulę atsakomybę už tai, kaip visi atlikėjai atrodys renginyje, tačiau jų grupelė nedidelė – būrelis šiek tiek kintantis, bet pagrindas tas pats jau beveik 4 metus, t .y., 2-4 žmonės.

Keletą paslapčių apie RO kūrimo procesus atskleidė Aušra (ji atsakinga už scenografiją ir kostiumus). Aušra papasakojo,  nuo ko prasideda jos grupės darbas – pirmiausia yra sugalvojamas bendras konceptas, suderintas su režisieriais ir dekoracijų vadu. Tada nusprendžiama, kokia bus darbų stilistika (pvz., remiamasi laikotarpiu), spalvos ir pan.

Labiausiai darbas kostiumininkių avilyje užverda tada, kai prasideda scenografijos meet‘ai – tada, kai daugiau mažiau aišku, ką reikės daryti. Būna, kad idėjų kostiumams turi visi, tačiau kartais nebūna nieko. Retai pavyksta 100% įgyvendinti idėją, nes sunku rasti reikiamų audinių, keičiasi režisūra, dar koks nors „biesas” sutrukdo. Kai viskas sugalvota, piešiami eskizai, derinamos spalvos ir varoma ieškot medžiagų. Čia yra sunkiausia dalis: „biudžetas ribotas, audiniai brangoki, tai reikia nemažai pavargt, kad surastume ir reikiamą spalvą, ir faktūrą, be to, visa tai dar turi būti nebrangu. Dėl modelių – kartais tenka ieškoti iškarpų žurnaluose arba pačios darbininkės iš akies kokį vieną kitą kombinezoną sukerpam. Tada dar 10 kartų viskas keičiasi, derinama, nes jeigu tam tikroje scenoje bus vienas vokalistas, o kitoje masofkė, tai reikia labai priderint ryškumą (t. y. kad pagrindiniai žmonės būtų margesni, matomi, o masofkė būtų vienodesnė), šitai suderinti taip pat nelengva“, pasakoja Aušra.  Nelengva. Dar prie kančių ir skausmų galime pridėti režisūrinius bajerius (netyčia atsiradusius pakeitimus) ir choreografines įmantrybes: šokėjams kostiumai turi būti patogūs ir nevaržyti jų kūlvirščių ir špagatų.

Aušra atskleidžia paslaptį: „Aš labai myliu šokėjus, bet ne tada, kai reikia juos aprengt.“  Kartais užtenka pamatyt žmogų ir jau galima jam kažką pasiūti. Paskui dar keletą kartų vyksta primatavimai ir pašlifavimai. O tada reikia priimti visus gerus ir blogus komentarus ir klausimus: „Kodėl čia balta? O kodėl ne juoda? O kodėl čia trumpa/ilga? Pilka spalva netinka prie mano akių..“ ir pan. Todėl viskam reikia turėti subtilią interpretaciją, kad visi liktų laimingi ir smagūs. Kartais reikia neįtikėtino susitvardymo ir valerijono.

Be viso to, kad visi atrodytų tinkamai, šių žmonių būrelis ieško grimerių, šukuotojų, derina visą sceninį įvaizdį ir dar ieško batų.. Batai yra blogis, su jais vis bėdos.

Siuvimo pirty-rusy-dirbtuvėse linksma visad būna, groja vienintelė veikianti radijo stotis arba muzikantai už kelių sienų, todėl idėjos bei entuziazmas, kartais ir šizofreniškos apraiškos dėl nuovargio taškosi į šalis. All in all, kostiumerių darbas sunkus ir alinantis, ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti: reikia baisiai didelio noro ir dar baisiau – daug dirbti.

Tačiau dažnai nutinka įdomių nuotykių. Pavyzdžiui, merginoms tenka vienai ant kitos siūti drabužius, nes manekeno niekas nedavė. „Kartais apsivyniojam gabalą medžiagos ant savęs ir nusprendžiam, kad su tokiu “houte couture” laisvai patektumėm į “Mados infekciją” – juokauja kostiumininkės. Po ilgo darbo valandų pasitaiko ir linksmesnių replikų RO dalyviams: „Kokie jie vienuoliai, jeigu ‘salto’ daro (mąsčiau, kaip aprengt vienuolius, kad jie atrodytų kaip vienuoliai ir kad gink die nepasikeltų sutanos ir nepasimatytų jų tikrieji veidai dėl įstabios choreografijos, kurią aš labai mėgstu)“.

Štai toks – varginantis, ilgas, kantrus, įdomus, sunkus, šmaikštus – verda gyvenimas kostiumų dailininkų, dizainerių, kūrėjų avilyje.

Šiandien įvyko pirmoji bendra visų sričių Roko operos repeticija (nebuvo tik pučiamųjų orkestro) – liaudyje paplitusi kaip „pragonas“. Pagaliau į vientisą muzikinį spektaklį buvo sulipdyti muzikantai, šokėjai, aktoriai ir vokalistai – iki tol daugiausia repetavę atskirai savo grupelėse. Buvo netgi dekoracijos (tiesa, dar ne visos, tačiau pagrindiniai akcentai jau užbaigti ir aiškūs).

Taigi, viskas vėl prasidėjo ankstyvą sekmadienį– 9val ryto… Nors realiai dalyviai į rimtą darbą kibo tik po keleto gerų valandų – tiek užtruko pasiruošimo darbai, apšilimas, įvairūs dikcijos pratimai bei atskirų, iki galo dar neatidirbtų spragų taisymas.

Prasidėjus režisūrinei repeticijai, iškyla įvairios netikėtos problemos – o kaip gi be jų? Visos smulkmenos, kaip antai – kuris dalyvis  turėtų atsinešti į sceną vieną ar kitą daiktą  - siekiant geriausio rezultato tampa svarbios. Kartojant tas pačias scenas dar ir dar kartą, nuovargis bei įtampa ima augti. Gerai, kad smagių dalykų čia netrūksta – tai kas sugalvoja vietoje dekoracijos vaidinti su šokolado plytele rankoje, tai piktoji roko operos personažė salėje uždainuoja multiplikacinių filmukų personažo balseliu, tai šokėjai sugalvoja pasikeisti vaidmenimis, tai pasitelkiama gestų kalba dainos „įgarsinimui“, kadangi vokalistė peršalusi… Salto bei keletą kitų choreografijos „posmelių“ išmėgino ir Roko operos vadovas bei režisierius. O sekėsi jiems gana neblogai (su šypsena).

Bendras rezultatas nenuvylė – tikrai galima nulenkti galvas muzikantams – nors laiko iki Roko operos dar visai nemažai, jie kol kas bendrame procese pirmauja. Šaunuoliai!

Beje, šiandien šokėjo Domo gimtadienis – tai kaip gi nepasveikinsi! Linkėjimai!

Ar girdėjote apie MIDI Roko operą gyvai, tiesiai iš organizatorių lūpų? Apie ją papasakojo šių metų projekto vadovas Šarūnas ir choreografė, šokėja bei „šokių srities“ vadovė Eglė. Rokooperistų interviu „Studentų eros“ radijo laidoje „17 puslapis“ – balandžio 14d.:

balandžio 14d. “17 puslapio” laida

Pagaliau šiek tiek atskleistas šių metų Roko operos scenarijus… Smalsu? – Pirmyn, klausykite.

Nors pavasaris prieš atostogas itin įtemptas, ir paprasto mifiečio galvose sukasi vien integralai, tikimybės   bei matricos (kolių sezonas!), rokooperistai nesnaudžia – saulėtą trečiadienio popietę (balandžio 13d.) keliavome į StartFM įrašų studiją – MIDI Roko operos „Viduramžiai rytoj“ garsinio reklaminio įrašo gamybai.

Vos įžengus pasitinka maži džiaugsmai – StartFM įrašų studijoje vis dar kabo praėjusių MIDI Roko operų plakatai (be abejo, pasižadam šiemet atnešti naują!).

Studijoje susirinko smagi kompanija – roko operos vadovas Šarūnas, režisierius Giedrius, vokalistas Vytautas, Roko operos muzikantas Ugnius, MIF studentas Adomas bei Roko operos viešųjų ryšių atstovė Greta.  StartFM  patalpos aidėjo nuo neįprastų garsų – riaumojimų, bildėjimų, cypavimų, baugių kvatojimų ir dejonų – viso to prireikė įrašo balseliams „balso stygoms pratampyti“.  Dirbas virė be galo kruopščiai: reklaminio įrašo gamyba užtruko net 2,5 val, o rezultatas – 30 sekundžių. Jį galite išgirsti štai čia: MIDI – reklama

Tokį Roko operos reklaminį įrašą girdėsite StartFM eteryje likusias artimiausias savaites iki pat Roko operos pradžios.

Klausom!

Iki finalinio pasirodymo liko nepilnos keturios savaitės, tad atėjo laikas apsakyti visą varginantį, sunkų ir tuo pačiu linksmą triūsą repeticijose. Žinoma, jos vyksta jau ne pirmą savaitę, tačiau šios, savaitgalinės repeticijos, išsiskiria iš kitų: pamažu ruošiamasi scenas, it mažas mozaikos daleles, sujungti į darnią visumą.

Išaušus ankstyvam sekmadienio rytui (studentiškais laiko standartais – tai dešimta valanda), kūrybinė komanda sugužėjo į pagrindinę repeticijų salę. Veidai kiek apsiniaukę, akys užmiegotos, tačiau iš judesių matyti – kupini energijos. Pirmiausia šokėjai, aktoriai ir atlikėjai savo pasirodymus gludino atskirai, tačiau tuojau po poros valandų susirinko GMF didžiosios aulos scenoje, kur pagrindinės Roko operų repeticijos vyksta jau eilę metų.

Tiesa, jeigu sakyčiau, kad visi iki vieno buvo susikaupę ir rimti – meluočiau. Dalyviai tikrai nepraleido progos ir pakvailioti: per salę nuolat aidėjo šurmulys, juokas, stebėtojų komentarai, fotoaparatų blyksniai ir trenksmai po energingų suktukų ar saltų.

Kadangi laiko lieka vis mažiau, tad ir ore tvyrančios nuotaikos itin įvairios. Vieni kiek atsipalaidavę, kiti  įsitempę – bando įsiklausyti, pajusti ir pastebėti spragas. Atlikėjai kartojasi žodžius, nuolat tyliai niūniuoja ar mėgina naujas veido mimikas. Šokėjai juda vis sinchroniškiau, o režisūrinė komanda intensyviai mosuoja rankom, bara, giria, džiaugiasi ir pyksta. Kiekvienas turi savų pastebėjimų, naujų minčių, idėjų, į kurias stengiamasi įsiklausyti ir jas tuojau išmėginti. Tik saulei leidžiantis veiduose atsiranda rimtis, ir lengvas chaosas pradingsta. Imama džiaugtis aiškiai matomu rezultatu.

Neįtikėtina, kokia pažanga yra daroma su kiekviena diena. Nors nieko keisto – juk dirbama iki paskutinio prakaito lašo arba kol neišvaro piktos tetos. Naujoje Roko operoje tikrai nestigs užvedančių kūrinių ir kovingos Viduramžių nuotaikos – pati girdėjau ir mačiau! Tad laukiam tolesnių repeticijų ir, aišku, naujų blog‘o įrašų.

Keista, tačiau apsilankius Matematikos ir informatikos fakulteto Studentų atstovybėje (MIFSA‘oje) šį pavasarį kaip niekad ramu, švaru ir tvarkinga. Kur dingo kūrybiškasis chaosas – milžiniški putoplasto gabalai, stiprus akrilinių dažų kvapas, lentos, vinys, plaktukai – kuris kildavo kiekvienais metais dar gerą mėnesį prieš prasidedant MIDI Roko operai? Nejau nebebus jokių dekoracijų?

Nėra ko išsigąsti. Iš tiesų šiemet roko operai ruošiamasi. Ir labai stipriai. Ilgokai paklaidžiojus po tamsius Matematikos ir informatikos fakulteto Baltupiuose požemius, galima išgirsti smagų klegesį – čia renkasi rokooperistai. Pagaliau Roko operos dekoratoriai gavo atskirą kampelį savo kūrybos virtuvei. O įsikūrė jie gana jaukiai:

Šeštadienį pavyko užtikti prie dekoracijų besidarbuojančias 5 paneles. Drauge ilgokai paskaičiavus buvo nuspręsta, kad iš viso šiemet turime apie 25 dekoratorius. Puiku, nes išvydus šių metų scenografijos idėjas, net nekyla abejonių, kad dekoratoriams darbo bus tikrai nemažai…

Taigi, iš karto ima kirbėti paniškas klausimas – „Ar spėsit?“. Dekoratorės tik juokiasi – „Žinoma, spėsime – jokių abejonių. Gi dar niekad nebuvo taip, kad nesuspėtume.“

Kiek leido užfiksuoti fotoobjektyvas, dabartinis darbas aktyviai verda ties keistos formos futuristiniais objektais. Smalsu, kam jie bus panaudoti?.. Pamatysite roko operoje „Viduramžiai rytoj“. Šitoks kūrybinis sprendimas labai sužavėjo roko operos viešųjų ryšių atstovus, o dekoratorės jiems netgi leido pagelbėti gamybiniame procese. Štai kaip atrodo vienos tokios figūros „gimimas“:

Beje, visai šalia galima aptikti ir atskirą kostiumininkių kambarėlį. Žinoma, užsukome ir ten, ir kaip bebūtų keista – tokią gražią šeštadienio popietę aptikome besidarbuojančią vieną „bitutę darbininkę“. Smagiai nusiteikusi, ji supažindino su savo darbo subtilybėmis bei atskleidė netikėtas roko operos „Viduramžiai rytoj“ kostiumų istorijas. Tik apie tai kiek vėliau…

Kol dar nepradėjau pasakoti, kaip gi šiemet sekasi dirbti kiekvienai rokooperistų sričiai (o turim jų daug – kostiumininkės, scenografai, režisieriai, vokalistai, dekoracijos, libretų rašymo komanda, šokėjai ir kt.), trumpai pažiūrėkim, kas gi anksčiau dalyvavo mūsų Roko operose. Paprašiau vieno Roko operos veterano, kad brūkšteltų, ar yra buvę dalyvių, kurie anksčiau vėliau išplaukė į platesnius Lietuvos kūrybos vandenis.

Taigi, štai ką mums pavyko prisiminti, trumpas sąrašiukas štai toks:

• Arūnas Matačius. Pirmų penkių operų organizatorius. Matematikas. Dabar prodiuseris. Dirbo prodiuseriu MTV Lietuva, prodiusavo Happyendless, Silence ir pan. Visai neseniai organizavo elektroninę operą “XYZ” http://matacius.com/;
• Ingrida Žiliūtė. Dainavo 2004, 2006 ir 2007 roko operose. Chemijos fakulteto studentė. Dabar visokių realybės šou, eurovizijų ir panašiai, dalyvė;
• Valdas Maksvytis. Dainavo 2004, 2005, 2006, 2007 ir 2009 roko operose. Matematikas. Irgi realybės šou, eurovizijos ir panašiai;
• Aurelijus Morlencas. Grojo bosu 2003 ir 2004 roko operose. Daugelį metų buvo inculto bosistas. O kai inculto išsiskirstė, groja” Freaks on Floor”;
• Jonas Bačelis. Dainavo ir rašė tekstus 2004 metų rokooperoje. Chemikas. Po to dirbo MTV pagrindiniu vedėju ir redaktoriumi;
• Justinas Jarutis. 2009m dainavo Roko operoje “Visorių sindromas”. Dabar grupės “Freaks on Floor” vokalistas.
• Liudas Belickas. 2006m, 2008m Roko operų vokalistas. Dabar grupės Jam Jam narys, TV3 realybės šou “Dangus” dalyvis.

Tikrai ne visi, oi, tikrai ne visi pagarsėję roko operų dalyviai čia surašyti…

Taigi, jei ką pamenat, žinot, ar teko kur nors netyčia viena ausim nugirsti, pasidalinkit.

Taip, roko opera prasideda! Parašiau ir užplūdo malonus laukimo jaudulys – negaliu patikėti. Iš tiesų, tai pasirengimo darbai jau gerokai įsibėgėję – vokalistai kantriai mokosi naujų skambesių, šokėjai nepailsdami kuria vis sudėtingesnes choreografijas, o scenografai su dekoratoriais jau nuo vasario mėnesio įnirtingai braižo būsimosios roko operos scenos eskizus.

Kartu pasidžiaugsiu, jog pagaliau praėjusią savaitę, po įnirtingų diskusijų gimė šių metų roko operos pavadinimas – „Viduramžiai rytoj“. Turėjome net apie 150 skirtingų pavadinimo variantų, todėl pasirinkti tinkamiausią buvo tikrai nelengva. Kodėl Viduramžiai? Ogi ne veltui – šiais metais visi kartu kūrybiškai protestuosime prieš išaugusias aukštojo mokslo kainas, aktyvų „protų nutekėjimą“ į užsienį bei šių negandų rezultatą –  besiartinančius „tamsiuosius amžius“. Pavadinimas sukuria didingos riterių bei paslaptingų karo žygių laikų atmosferos įspūdį, tačiau neskubėkite daryti išvadų – kol kas išduosiu tik tiek, jog roko operos „Viduramžiai rytoj“ scenarijuje įžvelgsite gerai žinomą, tačiau visiškai naujai ir neįprastai atgimsiančią didvyriškos kovos istoriją…

Įdomu tai, jog šiemet pagrindinį roko operos varikliuką, su šypsena tariamą „dinastiją“ papildė nemažai naujų narių, taigi, galime tikėtis dar daugiau netikėtumų bei permainų. Džiugu, jog kūrybinė komanda tik plečiasi – šiemet prie „Viduramžių rytoj“ pastatymo dirba apie 100 žmonių, keletas netgi iš kitų miestų. Taigi, tai tarsi įrodymas, jog kai turime vieną tikslą, nebelieka jokių „sienų“ – kūrybos kalba sulaužo visus įmanomus stereotipus.

Tiesa, turbūt svarbiausia žinia, kurią visiems taip smalsu išgirsti – MIDI roko opera „Viduramžiai rytoj“ įvyks gegužės 6d. Ūkio banko teatro arenoje (Olimpiečių g.3, Vilnius). Taigi, šįmet susitiksime ten pat, kur ir pernai – juk tada buvo labai puiku, ar ne?

Laikas nenumaldomai bėga, progresas nuo pradinių pasirengiamųjų darbų aiškiai matomas, aplinkui vis stipriau pradeda sklisti energingos bei išradingos komandos atmosfera… Rokooperistų akys ir širdys jau gerą mėnesį dega naujuoju muzikiniu projektu, galvos kupinos netikėtų, avangardiškų idėjų, o ausinukuose tik ir sukasi šioje roko operoje atgimsiantys hitai… Sekite blogo naujienas, ir pamažėle susipažinsite su žavinga MIDI roko operos „Viduramžiai rytoj“ kūrybos virtuve.

Įspūdžiai po muzikinės Roko Operos atrankos dar nespėjo išdilti, o į MIF’o 101-ąją auditoriją jau sugrįžo muzika, gera nuotaika ir draugiško lenktyniavimo jausmas. Kaip jau supratote, lapkričio 18-ąją įvyko Roko Operos 2011 šokėjų ir aktorių atranka.

Anksčiau užėję žiūrovai galėjo patirti tvyrančią jaudulio, įtampos, bei paskutiniųjų repeticijų prieš pasirodymą atmosferą – dalyviai kartojo sunkesnius pa žingsnelius, ieškojo rankinuke laikmenos su muzika ar tiesiog bandė susikaupti. O laiko jie tikrai turėjo nedaug: praėjus vos porai minučių po šešių, ir apdovanojus RO Facebook‘o puslapyje paskelbto konkurso apie atrankas nugalėtoją Kristiną Jurevičiūtę, šokėjų atrankos prasidėjo!

Nors pradžioje dalyviams ir nebuvo labai jauku, žiūrovų šiltas palaikymas leido šokėjams sutvardyti jaudulį ir išeiti į aikštelę. Garsūs plojimai ir švilpavimas girdėjosi net kiemelyje. Tiems gi, kurių neparagino net
prieš juos pasirodžiusių sekmė, žiūrovai vieningai dainavo “Rodyk, ką moki”. Ir ne veltui! Pamatėme tikriai visko:  latino ir afrodance, tautinių, klasikinių, šiuolaikinių, modernių šokių. Buvo ir “flashback’as” iš
2010-ųjų metų MIDI Šou tik merginoms, į sceną užlipus ten dalyvavusiai vaikinų komandai.

(daugiau…)

Jau spalio pirmomis dienomis visi bent kiek akyli mifiečiai negalėjo nepastebėti didžiulio plakato Mifo foje. Ir ne šiaip sau kokio, o kviečiančio prisijungti prie ROKO OPEROS 2011!

Finalinis MIDI (matematikų ir informatikų dienų) renginys skaičiuoja jau dvyliktus metus, o jo organizatoriai kasmet susirenka nusiteikę vis entuziastingiau ir kupini naujų ambicijų. Tad kažkada didžiojoje MIF‘o auditorijoje užgimusi Roko Opera dabar nuaidi per visą universitetą, o paskutiniais metais sulaukė net poros tūkstančių žiūrovų.

Skamba įspūdingai. Tačiau norint parengti tokį pasirodymą bei nenuvilti būsimų žiūrovų, visų pirma reikia kruopčiai suformuoti kūrybinę grupę ir, svarbiausia,- rasti atlikėjus. Taigi todėl lapkričio 16 d. (antradienį) įvyko pirmoji šių metų RO atranka, kurioje buvo laukiami visi grojantys, dainuojantys ar kitaip muzikuojantys studentai. Apie tai, kaip viskas vyko,  šiandien ir papasakosiu.

(daugiau…)

Nuotraukas iš muzikinės atrankos galite pamatyti Roko operos veidaknygėje. “Like”?