Esi išrinkta šių metų aranžuočių vadove. Tai netikėtas sprendimas ar jau buvo planuota iš anksto?

Hm, buvo taip: iškart pasibaigus praeitų metų RO,  Aleksas (buvęs šios srities vadovas) paklausė, ar norėčiau kitais metais užimti jo pareigas. Buvau šitą pamiršus (gal dėl to, kad tai vyko tamsoj, lauke, tarp rūkančių žmonių), kai birželio pabaigoje sulaukiau skambučio iš Jelenos su prašymu –  jungtis prie komandos. Žinoma, sutikau. Puiki proga išbandyti save! Mėgstu tokias galimybes.

Kelinti metai, kai esi roko operos dalis?

Antri. Pernai tik padėjau rašyti aranžuotes. Šiemet staigiai pakilau karjeros laiptais. Esu jau visos srities vadovė, oho!

Kas Tave pastūmėjo ateiti į RO? Ar pradinis įnašas taip pat buvo aranžuočių kūrime?

Istorija tokia: draugė užpernai darė dekoracijas ir „suveikė“ man kvietimą. Tada pirmąkart išvydau  RO ir man patiko! Nutariau, kitais metais pati prie šito prisidėti. Sudalyvavus atrankoje buvau išrinkta kaip aranžuočių rašytoja. Taigi – tai kol kas vienintelė sritis, kurioje dirbau. Puikūs prisiminimai iš praėjusių metų – norėjau šiemet kartoti. J

Trumpai apibūdink, aranžuotė – kas tai?

Tai – kūrinio pritaikymas kitai atlikėjų sudėčiai. Šiuo atveju, RO skambėsiančiom dainom prirašau pučiamųjų ir styginių partijas, kad ir jie galėtų groti (juk originaluose jų nėra).

Kiek narių sudaro Tavo komandą? Daugiau senbuvių ar naujokų?

Mano komandoje – 8 muzikantai, įvairių specialybių atstovai, kurie ir groja mano rašliavą. Turim 4 dūdas: Titas – trombonas (padeda ir su aranžuotėmis), Ričardas – trimitas, Joris – tenoro saksofonas, Alina – altinis saksofonas. Bei… šių metų naujovę – styginių kvartetą! (Miglė, Ieva, Dalia, kita Ieva)

Visi – naujokai. Ir išvis šiųmetinės RO komanda – daugiausia nauji žmonės.

Kiekvienas esate pasiskirstęs tam tikrais darbais ar visų užduotis – ta pati? O gal turite kitokią darbo metodiką?

Aš rašau partijas –> tada paskelbiu repeticiją –> visi susirenkam ir grojam ( tuo tarpu diriguoju, šūkauju, ploju ir kt.). Šiaip –  repeticijos būna įdomios. Po pirmųjų, atsimenu, net rankas skaudėjo (nuo dirigavimo) ir balsą prarėkiau. Vėliau jau lengviau ėjosi. Smagu repetuoti. Retkarčiais pakalbame, ką nors beprasmiško, ir vėl grojam!!

Kada didžiausias darbo įkarštis?  Pasiruošimų pradžioje ar užsiėmimams einant į pabaigą?

Pradžioje gal buvo sunku įsivažiuoti, drauge susirinkti į repeticijas, tačiau einant į pabaigą visi ėmė degti entuziazmu. Susibendravom, lankomumas pagerėjo ir net nebereikia sakyti, kas blogai. Patys muzikantai inicijuoja kūrinio pakartojimą, nenori groti bet kaip.

Šių metų RO tema – daugiau sunki ar įdomi?

Įdomi, manau. Man patinka. Tokia.. taikli, sakyčiau!

Lyginant su praėjusiomis RO, kuo šiųmetinė išsiskiria?

Visai nauja komanda, visų pirma. Scenarijus nešabloniškas, nekartojamos praėjusių metų klišės. Turim styginius, kurių anksčiau nebūdavo!

O ar pati esi iš MIF‘o?

Ne, aš – kompozitorė iš LMTA.

Kaip labai lauki šio renginio?!

J J J

Ir dar noriu pasakyti, jog esu labai dėkinga už man suteiktą šansą. Vadovavimas grupei buvo iššūkis ir, tuo pačiu, nuostabi patirtis. Labai myliu savo muzikantus! Turbūt turėti savo grupelę ir su ja repetuoti buvo geriausias dalykas. Tokie skirtingi žmonės, tačiau susivieniję bendram tikslui. Nuostabu yra matyti, kai daug žmonių sutelkia jėgas bendram rezultatui, ir viskas – iš idėjos! Tai yra RO ir tai visada įkvepia. Ačiū už dėmesį.

O mes dėkojame Raimondai ir laukiame – juk jau šinadien galėsime įvertinti darbą!

Libretistai – tai žmonės, kurie prakalbina operos herojus, suteikia jiems mintis ir emocijas. Daina po dainos jie stengiasi tekstais atskleisti pasakojamą istoriją ir jos moralinį pamokymą. Rasti atrinktai dainai tinkamus žodžius, atskleisti sceną nėra paprastas darbas. Rašymo procesas prasideda libretistams pasidalinant  scenas – tai atsakingas momentas, nes dainos turi tikti ir patikti rašančiajam žmogui, kad jis galėtų sukurti kažką gero – tokį tekstą, kuris net ir roko operai pasibaigus, būtų prisimenamas ir dainuojamas dar daugybę kartų.

Kūrybinis procesas ir įkvėpimo paieškos gali būti sklandžios arba sunkios, tačiau visuomet pagrindine atrama tampa scenarijus bei režisieriaus mintys. Kiekvienos dainos sukūrimo istorija yra skirtinga: dainos priedainis gali gimti laukiant autobuso stotelėje, valgant pusrytinius dribsius; dainos posmelis – pasižiūrėjus filmą, pasikalbėjus su draugu; visa daina gali netikėtai būti parašyta vidury nakties grįžus iš linksmo vakarėlio arba rimtai nusiteikus (dėl spaudžiančių terminų), sėdint ant lovos su ausinuku, popieriaus lapu ir tušinuku rankoje. Tačiau šių istorijų mes niekuomet nesužinosime. Tai pirmoji libretistų paslaptis.

Šiame projekte yra dvi užuolaidos pusės: žmonės ant scenos ir už jos. Iškyla klausimas, kurioje užuolaidos pusėje yra libretistai?  Atsakymas: Jų asmenybės lieka už užuolaidų, tačiau į sceną kartu su vokalistais, aktoriais, šokėjais ir muzikantais lipa jų parašyti tekstai. Tekstų rašytojai šiame projekte yra nematomi, tačiau girdimi žmonės. Antroji libretistų paslaptis yra jie patys.

Tačiau šiandieną užuolaidos, širmos bei šydai krenta – Jums pristatomi 2012-ųjų metų Roko operos „404: Rojus nerastas“ libretistai!

K.V.

Kristina

apie RO: Tai yra projektas, kurio metu neišvengiamai įgyjami du pagrindiniai dalykai: draugai ir patirtis. Projektui pasibaigus galima drąsiai teigti,kad išmokai kažko daugiau. TEGYVUOJA RO!

Irena

apie RO: Matyt, jei RO man nepatiktų, nebūčiau norėjus ir prisidėti prie jos kūrimo – taigi, išvada aiški- RO yra labai labai gerai. O kas liečia libretų rašymą, tai man šitas pirmas kartas buvo šioks toks iššūkis sau pačiai ganėtinai naujoje srityje (žinot,tos kūrybinės kančios ne šiaip sau vadinamos “kančiomis” ) , bet man patiko – noriu dar

Žilvinas

apie RO: MIDI RO – tai išties nuostabus projektas, suburiantis įvairius žmones. Kodėl yra gerai rašyti libretus? Ogi dėl to, kad po to matai visą RO kaip žiūrovas (kai tuo tarpu aktoriai, dainininkai, šokėjai  tuo metu yra ant scenos) (Žilvinas yra tikras RO veteranas, 12 tekstų autorius!)

Paulius

Apie RO: Manau, kad roko opera be jokio vargo yra geriausias midi renginys dėl to, kad ji pasižymi unikalumu ir suteikiamomis galimybėmis. Ji leidžia atsiskleisti visiem tiem matematikam ir informatikam, kurie visuomet jautė, kad galbūt jų meniniai sugebėjimai yra ne ką prastesni už jų matematinius sugebėjimus, tačiau niekuomet neturėjo progos arba bijojo, kad bus išjuokti ar apmėtyti akmenimis. Dainų kūrėjų darbas šiame projekte turi labai gerą pranašumą, nes jį dirbantiems nereikia eiti iš namų. Tai ypatingai patogu žmonėms, kurie mėgsta dirbti nuogi, išgėrę arba tiesiog bijo išorinio pasaulio. Viskas ko reikia padaryti, tai parašyti savu laiku tekstą, kurį tau patikėta sukurti ir atsiųsti. Tai taip pat įdomus būdas išbandyti savo kūrybinius sugebėjimus, nes nuolat galvoti žodžius kurie rimuosis, tiks pagal temą ir dar atitiks reikiamą dainai skiemenų skaičių nėra taip paprasta kaip skamba. Šis darbas atneša sunkumų, kurie ypač pasireiškia žmonėms, mėgstantiems nukelinėt darbus ateičiai. Pagrindinė problema, su kuria susidūriau rašydamas dainas, tai kai nebūdavo minčių, nuspręsdavau, kad kitą dieną jų bus daugiau ir kai taip darydavau kasdien, paskutinėm dienom būdavo daug streso stengiantis spėt parašyt viską laiku. Tačiau sugalvojus kokį žodį įdėt į tuščią vietą, kurioje, atrodė, niekas netinka ir galiausiai pabaigus visą tekstą, apimdavo smagus jausmas, kuris leidžia visą šį darbą prisiminti su šypsena.

Simona

apie RO: smagu kasmet pasidžiaugti roko opera, o dar smagiau būna, kai beveik atmintinai išmoktą dainą tyliai dainuoji su scenoje ją atliekančiu – kartais būna labai smagu, kai viskas puikiai skamba, kartais šiek tiek liūdniau, kai neskamba taip, kaip tikėjausi Libretistų darbas smagus – savaitę paklausai geros dainos, susižymi visus skiemenis ir kirčius ir įkvėpimui užėjus surašai raideles

Oleg

apie RO: Man RO asocijuojasi su tobula terpė saviraiškai, bendravimui su talentingais žmonėmis, savitobulėjimo motyvacijai, MIF’o pasididžiavimo skatinimui, išskirtinai pozityviai praleisti laiką ir daug daug^2 daug^3 + daug^n daugiau..

Ieva
apie RO: RO- tai nuostabus projektas, džiaugiuosi, kad MIF‘as rengia tokį šaunų renginį. Na, libretistų darbas nėra nei labia sunkus, nei labai lengvas, tiesiog reikia įkvėpimo, sustabdyti akimirką. Džiugiausia akimirka būna, kai girdi savo kūrybą skambant ir kai jauti, kad ji džiugina kitus.

Eglė

apie RO: Manau, kad projektas yra puikus. Suteikia geras emocijas tiek jį kuriantiems, tiek ir stebintiems. Mūsų darbas nėra sudėtingas, tik galbūt norėtųsi daugiau bendradarbiauti vienas su kitu, tekstus kurti ne tik individualiai, bet ir pasitariant su visa komanda. Vienintelis sunkumas būdavo kartais surasti tą vieną, tobulai tam tikroje eilutėje besirimuojantį žodį

Gabija

apie RO: MIF’o roko operos kasmet laukia tiek dalyviai, tiek žiūrovai, ir ne be reikalo! Tai labai smagus ir neeilinis projektas, kurio metu kiekvienas, norintis prisidėti, randa sau (pa)tinkančią sritį, kur gali atsiskleisti. Gali gyventi ir be RO… bet gyventi su RO – daug smagiau!

Iki roko operos liko viena savaitė!

Štai akimirkos iš šeštadienio popietės Baltupių patalpose.

Taip pat pakalbinome Edviną Drevinską (norėjo likti anonimu, bet…) – roko operos dekoro vadovą.

Kas tave paskatino ateiti į RO?

Pernai metais (tuo metu buvo fux’as) nutariau, jog noriu prisidėti prie roko operos. Buvo užimtumo stoka, tad prisijungiau prie dekoro kompanijos. O vat šiemet, jau vadovas.

Ką manai apie pernai metų Roko operą?

Kad aš jos nelabai mačiau (nusijuokia). Buvau užkulsiuose ir padėjau su dekoracijomis tuometiniam vadovui. Pastaruosius metus jie keičiasi kasmet. Bet buvo įdomu.

Kaip atsitiko, jog tapai vadovu?

Prieš mane buvo panaudotas psichologinis smurtas, prispaudė prie sienos dvi merginos ir prašė, kad pavadovaučiau (juokiasi). O jei rimtai, tai tiesiog, pernai metų vadovas mane rekomendavo, o šių metų vadovė atėjo ir paklausė ar nenorėčiau prisijungti prie vadovų komandos.

Ar ilgai dvejojai prieš sutikdamas?

(Nusijuokia). Ne.  Mane pasigavo rugsėjo mėnesį ir gražiai paprašė, tad nedvejodamas ir sutikau. Norėjau veiklos.

Ar nesigaili?

Ne.

Edvinas nuoširdžiai pasakojo, jog dabar šiek tiek mažokai laiko lieka, bet darbas vyksta. Dirba apie 27 žmones, kuriems atsiunčiamos žinutės, jog tokią dieną ir tokią valandą susitinka, ir jie ateina pasiruošę padirbėti.

Keisčiausia siųsti 27 SMS. Parašai žinutę ir pasidedi į šoną telefoną, laukdamas, kol visus išsiųs. Bet smagu po to gauti atsakymus, randi kruvą žinučių ir jautiesi labai gerai (vėlgi juokiasi).

Kaip vyksta visas scenografijos parengimo darbas?

Na, visų pirma scenaristai duoda perskaityti scenarijų – jau beveik visą suprantu – tada pateikia sąrašą dekoracijų, kurių jiems reikia, ir mes jas galvojame. Daug ką sugalvoja pats vadovas, bet jei yra išreikštas noras, prisideda ir kiti dekoro komandos nariai. Dar ne visos dekoracijos pilnai sugalvotos, visgi darbo eigoje matosi, ar sekasi ir ar tinkamos, gal kažką reikia pakeisti. Žinoma, dauguma eskizų jau yra nupaišyti ir juos jau įgyvendina dekoro komanda.

Ar dar nesispanuoja dekoracijos?

(Nusijuokia). Dar ne, bet dar daug laiko iki RO, vėliau gal ir pradės. Likus kelioms dienoms iki pasirodymo, aš vis tiek nemiegosiu. Bus daug pasiruošimo, tad baisu.

Dar vadovas pasakojo, kaip ilgai trunka pirkimas ir ieškojimas medžiagų, nors daug panaudojama iš pernai metų, perdirbant senas dekoracijas  (džiūgi žinia -MIF’o roko opera – ekologiška) , tačiau parduotuvėsę laiko ir lėšų prarandama ne mažai. Todėl nekeista, jog vaikinukas  taip džiaugėsi  gauta nuolaidų kortele,  nusipirko ją pats, bet ji tiek sutaupo, jog negalėjo nuslėpti džiaugsmo.

O ką manai apie šių metų roko operą?

Keistas pavadinimas  „404: Rojus nerastas“. Ne visi jį supranta. Ant mano durų kabo užrašas “404″,bet dar ne visi žino ką tai reiškia.

Laukiam nesulaukiam roko operos, o su Edvinu jau atsisveikinom. Laukite daugiau pasakojimų iš kitų sričių.

http://www.bilietupasaulis.lt/lit/bilietai/koncertai/rokas_ir_pop/?concert=102637