Galbūt jau teko pastebėti reklaminį Roko operos “Viduramžiai rytoj” filmuką Vilniaus miesto viešajame transporte. Kas dar nematėte, galite jį rasti štai čia:

Roko operos plakatas jau kabo Didlaukio st., o nuo antradienio kabės ir Trakų st. Taip pat plakatai vienas po kito atsiranda ir Vilniaus miesto Coffe Inn kavinėse:

O šiandien įvyko net 6 rokooperistų pasirodymai su ištraukomis iš naujosios Roko operos Vilniaus miesto gatvėse. Ar matėte? (jei nepavyko, nenusiminkite ir laukite filmuoto įrašo – specialiai Jums užfiksavome)

p.s. iki Roko operos liko 8 dienos…

Dėmesio! Nežinia kokiu tempu, nežinia kaip, bet…Viduramžių virusas plinta po miestą… Mums pavyko užfiksuoti keletą kadrų:

Kaip gydytis? – Ateik gegužės 6tą dieną į Ūkio banko teatro areną!

p.s. – pamačius tokį užrašą, jei dar vis neaišku, ką reiškia tasai “Viduramžiai rytoj” – pasinaudok google search. Visada gelbsti nuo nežinios.

Čia galite pamatyti video ištrauką iš Roko operos repeticijos – vadinamojo “pragono”:

P.s. iki “Viduramžių rytoj” liko 11 dienų. Ar jau turi bilietus?

Su šv. Velykomis!

“Viduramžiams rytoj” artėjant,  siūlau prisiminti, koks triūsas dalies rokooperistų laukia paskutiniąją dieną prieš Roko operą.

Štai ką pavyko užfiksuoti vienam VU MIF studentui Ūkio banko teatro arenoje prieš prasidedant “Teatromatikai” (2010 m. Roko opera):

Ko gero, su naujosios Roko operos logotipu jau teko susipažinti. Smalsu, kaip kyla tokios idėjos? Nuo ko reikia pradėti?

Darbas nebuvo lengvas. Šių metų Roko operos logotipo autoriui Robertui teko praleisti ne vieną bemiegę naktį, ieškant tinkamiausio sprendimo. Sunkiausia – kūrybinis procesas. Reikia idėjos, minties, o šių metų tema, nors, atrodo, nėra sudėtinga, tačiau iš tiesų nelengvai „pasiduodanti“: viena vertus, tipiškų viduramžių simbolių yra apstu, tačiau nei vienas neatrodo pakankamai žavingas  - juk nenorime tipinio šabloninio varianto.

Štai taip atrodė pradinis logotipo eskizas:

Na, o rezultatą palyginimui įdėjome kiek anksčiau (rokooperos.midi.lt/blog/kategorijos/naujienos).

Nenumaldomai artėjant darbų kulminacijai, smalsuolių komanda vis dar šmirinėja tarp tų, kurie kaip bitutės įnirtingai ruošiasi didžiajam renginiui. Šį kartą pro mus nepraslydo viena įdomiausių renginio pusių – užsukome paplepėti su kostiumus rengiančiomis, siuvančiomis ir kuriančiomis panelėmis.

Kostiumininkės prisiima didžiulę atsakomybę už tai, kaip visi atlikėjai atrodys renginyje, tačiau jų grupelė nedidelė – būrelis šiek tiek kintantis, bet pagrindas tas pats jau beveik 4 metus, t .y., 2-4 žmonės.

Keletą paslapčių apie RO kūrimo procesus atskleidė Aušra (ji atsakinga už scenografiją ir kostiumus). Aušra papasakojo,  nuo ko prasideda jos grupės darbas – pirmiausia yra sugalvojamas bendras konceptas, suderintas su režisieriais ir dekoracijų vadu. Tada nusprendžiama, kokia bus darbų stilistika (pvz., remiamasi laikotarpiu), spalvos ir pan.

Labiausiai darbas kostiumininkių avilyje užverda tada, kai prasideda scenografijos meet‘ai – tada, kai daugiau mažiau aišku, ką reikės daryti. Būna, kad idėjų kostiumams turi visi, tačiau kartais nebūna nieko. Retai pavyksta 100% įgyvendinti idėją, nes sunku rasti reikiamų audinių, keičiasi režisūra, dar koks nors „biesas” sutrukdo. Kai viskas sugalvota, piešiami eskizai, derinamos spalvos ir varoma ieškot medžiagų. Čia yra sunkiausia dalis: „biudžetas ribotas, audiniai brangoki, tai reikia nemažai pavargt, kad surastume ir reikiamą spalvą, ir faktūrą, be to, visa tai dar turi būti nebrangu. Dėl modelių – kartais tenka ieškoti iškarpų žurnaluose arba pačios darbininkės iš akies kokį vieną kitą kombinezoną sukerpam. Tada dar 10 kartų viskas keičiasi, derinama, nes jeigu tam tikroje scenoje bus vienas vokalistas, o kitoje masofkė, tai reikia labai priderint ryškumą (t. y. kad pagrindiniai žmonės būtų margesni, matomi, o masofkė būtų vienodesnė), šitai suderinti taip pat nelengva“, pasakoja Aušra.  Nelengva. Dar prie kančių ir skausmų galime pridėti režisūrinius bajerius (netyčia atsiradusius pakeitimus) ir choreografines įmantrybes: šokėjams kostiumai turi būti patogūs ir nevaržyti jų kūlvirščių ir špagatų.

Aušra atskleidžia paslaptį: „Aš labai myliu šokėjus, bet ne tada, kai reikia juos aprengt.“  Kartais užtenka pamatyt žmogų ir jau galima jam kažką pasiūti. Paskui dar keletą kartų vyksta primatavimai ir pašlifavimai. O tada reikia priimti visus gerus ir blogus komentarus ir klausimus: „Kodėl čia balta? O kodėl ne juoda? O kodėl čia trumpa/ilga? Pilka spalva netinka prie mano akių..“ ir pan. Todėl viskam reikia turėti subtilią interpretaciją, kad visi liktų laimingi ir smagūs. Kartais reikia neįtikėtino susitvardymo ir valerijono.

Be viso to, kad visi atrodytų tinkamai, šių žmonių būrelis ieško grimerių, šukuotojų, derina visą sceninį įvaizdį ir dar ieško batų.. Batai yra blogis, su jais vis bėdos.

Siuvimo pirty-rusy-dirbtuvėse linksma visad būna, groja vienintelė veikianti radijo stotis arba muzikantai už kelių sienų, todėl idėjos bei entuziazmas, kartais ir šizofreniškos apraiškos dėl nuovargio taškosi į šalis. All in all, kostiumerių darbas sunkus ir alinantis, ne viskas taip paprasta, kaip gali atrodyti: reikia baisiai didelio noro ir dar baisiau – daug dirbti.

Tačiau dažnai nutinka įdomių nuotykių. Pavyzdžiui, merginoms tenka vienai ant kitos siūti drabužius, nes manekeno niekas nedavė. „Kartais apsivyniojam gabalą medžiagos ant savęs ir nusprendžiam, kad su tokiu “houte couture” laisvai patektumėm į “Mados infekciją” – juokauja kostiumininkės. Po ilgo darbo valandų pasitaiko ir linksmesnių replikų RO dalyviams: „Kokie jie vienuoliai, jeigu ‘salto’ daro (mąsčiau, kaip aprengt vienuolius, kad jie atrodytų kaip vienuoliai ir kad gink die nepasikeltų sutanos ir nepasimatytų jų tikrieji veidai dėl įstabios choreografijos, kurią aš labai mėgstu)“.

Štai toks – varginantis, ilgas, kantrus, įdomus, sunkus, šmaikštus – verda gyvenimas kostiumų dailininkų, dizainerių, kūrėjų avilyje.

Šiandien įvyko pirmoji bendra visų sričių Roko operos repeticija (nebuvo tik pučiamųjų orkestro) – liaudyje paplitusi kaip „pragonas“. Pagaliau į vientisą muzikinį spektaklį buvo sulipdyti muzikantai, šokėjai, aktoriai ir vokalistai – iki tol daugiausia repetavę atskirai savo grupelėse. Buvo netgi dekoracijos (tiesa, dar ne visos, tačiau pagrindiniai akcentai jau užbaigti ir aiškūs).

Taigi, viskas vėl prasidėjo ankstyvą sekmadienį– 9val ryto… Nors realiai dalyviai į rimtą darbą kibo tik po keleto gerų valandų – tiek užtruko pasiruošimo darbai, apšilimas, įvairūs dikcijos pratimai bei atskirų, iki galo dar neatidirbtų spragų taisymas.

Prasidėjus režisūrinei repeticijai, iškyla įvairios netikėtos problemos – o kaip gi be jų? Visos smulkmenos, kaip antai – kuris dalyvis  turėtų atsinešti į sceną vieną ar kitą daiktą  - siekiant geriausio rezultato tampa svarbios. Kartojant tas pačias scenas dar ir dar kartą, nuovargis bei įtampa ima augti. Gerai, kad smagių dalykų čia netrūksta – tai kas sugalvoja vietoje dekoracijos vaidinti su šokolado plytele rankoje, tai piktoji roko operos personažė salėje uždainuoja multiplikacinių filmukų personažo balseliu, tai šokėjai sugalvoja pasikeisti vaidmenimis, tai pasitelkiama gestų kalba dainos „įgarsinimui“, kadangi vokalistė peršalusi… Salto bei keletą kitų choreografijos „posmelių“ išmėgino ir Roko operos vadovas bei režisierius. O sekėsi jiems gana neblogai (su šypsena).

Bendras rezultatas nenuvylė – tikrai galima nulenkti galvas muzikantams – nors laiko iki Roko operos dar visai nemažai, jie kol kas bendrame procese pirmauja. Šaunuoliai!

Beje, šiandien šokėjo Domo gimtadienis – tai kaip gi nepasveikinsi! Linkėjimai!

Ar girdėjote apie MIDI Roko operą gyvai, tiesiai iš organizatorių lūpų? Apie ją papasakojo šių metų projekto vadovas Šarūnas ir choreografė, šokėja bei „šokių srities“ vadovė Eglė. Rokooperistų interviu „Studentų eros“ radijo laidoje „17 puslapis“ – balandžio 14d.:

balandžio 14d. “17 puslapio” laida

Pagaliau šiek tiek atskleistas šių metų Roko operos scenarijus… Smalsu? – Pirmyn, klausykite.

Nors pavasaris prieš atostogas itin įtemptas, ir paprasto mifiečio galvose sukasi vien integralai, tikimybės   bei matricos (kolių sezonas!), rokooperistai nesnaudžia – saulėtą trečiadienio popietę (balandžio 13d.) keliavome į StartFM įrašų studiją – MIDI Roko operos „Viduramžiai rytoj“ garsinio reklaminio įrašo gamybai.

Vos įžengus pasitinka maži džiaugsmai – StartFM įrašų studijoje vis dar kabo praėjusių MIDI Roko operų plakatai (be abejo, pasižadam šiemet atnešti naują!).

Studijoje susirinko smagi kompanija – roko operos vadovas Šarūnas, režisierius Giedrius, vokalistas Vytautas, Roko operos muzikantas Ugnius, MIF studentas Adomas bei Roko operos viešųjų ryšių atstovė Greta.  StartFM  patalpos aidėjo nuo neįprastų garsų – riaumojimų, bildėjimų, cypavimų, baugių kvatojimų ir dejonų – viso to prireikė įrašo balseliams „balso stygoms pratampyti“.  Dirbas virė be galo kruopščiai: reklaminio įrašo gamyba užtruko net 2,5 val, o rezultatas – 30 sekundžių. Jį galite išgirsti štai čia: MIDI – reklama

Tokį Roko operos reklaminį įrašą girdėsite StartFM eteryje likusias artimiausias savaites iki pat Roko operos pradžios.

Klausom!

Iki finalinio pasirodymo liko nepilnos keturios savaitės, tad atėjo laikas apsakyti visą varginantį, sunkų ir tuo pačiu linksmą triūsą repeticijose. Žinoma, jos vyksta jau ne pirmą savaitę, tačiau šios, savaitgalinės repeticijos, išsiskiria iš kitų: pamažu ruošiamasi scenas, it mažas mozaikos daleles, sujungti į darnią visumą.

Išaušus ankstyvam sekmadienio rytui (studentiškais laiko standartais – tai dešimta valanda), kūrybinė komanda sugužėjo į pagrindinę repeticijų salę. Veidai kiek apsiniaukę, akys užmiegotos, tačiau iš judesių matyti – kupini energijos. Pirmiausia šokėjai, aktoriai ir atlikėjai savo pasirodymus gludino atskirai, tačiau tuojau po poros valandų susirinko GMF didžiosios aulos scenoje, kur pagrindinės Roko operų repeticijos vyksta jau eilę metų.

Tiesa, jeigu sakyčiau, kad visi iki vieno buvo susikaupę ir rimti – meluočiau. Dalyviai tikrai nepraleido progos ir pakvailioti: per salę nuolat aidėjo šurmulys, juokas, stebėtojų komentarai, fotoaparatų blyksniai ir trenksmai po energingų suktukų ar saltų.

Kadangi laiko lieka vis mažiau, tad ir ore tvyrančios nuotaikos itin įvairios. Vieni kiek atsipalaidavę, kiti  įsitempę – bando įsiklausyti, pajusti ir pastebėti spragas. Atlikėjai kartojasi žodžius, nuolat tyliai niūniuoja ar mėgina naujas veido mimikas. Šokėjai juda vis sinchroniškiau, o režisūrinė komanda intensyviai mosuoja rankom, bara, giria, džiaugiasi ir pyksta. Kiekvienas turi savų pastebėjimų, naujų minčių, idėjų, į kurias stengiamasi įsiklausyti ir jas tuojau išmėginti. Tik saulei leidžiantis veiduose atsiranda rimtis, ir lengvas chaosas pradingsta. Imama džiaugtis aiškiai matomu rezultatu.

Neįtikėtina, kokia pažanga yra daroma su kiekviena diena. Nors nieko keisto – juk dirbama iki paskutinio prakaito lašo arba kol neišvaro piktos tetos. Naujoje Roko operoje tikrai nestigs užvedančių kūrinių ir kovingos Viduramžių nuotaikos – pati girdėjau ir mačiau! Tad laukiam tolesnių repeticijų ir, aišku, naujų blog‘o įrašų.

Keista, tačiau apsilankius Matematikos ir informatikos fakulteto Studentų atstovybėje (MIFSA‘oje) šį pavasarį kaip niekad ramu, švaru ir tvarkinga. Kur dingo kūrybiškasis chaosas – milžiniški putoplasto gabalai, stiprus akrilinių dažų kvapas, lentos, vinys, plaktukai – kuris kildavo kiekvienais metais dar gerą mėnesį prieš prasidedant MIDI Roko operai? Nejau nebebus jokių dekoracijų?

Nėra ko išsigąsti. Iš tiesų šiemet roko operai ruošiamasi. Ir labai stipriai. Ilgokai paklaidžiojus po tamsius Matematikos ir informatikos fakulteto Baltupiuose požemius, galima išgirsti smagų klegesį – čia renkasi rokooperistai. Pagaliau Roko operos dekoratoriai gavo atskirą kampelį savo kūrybos virtuvei. O įsikūrė jie gana jaukiai:

Šeštadienį pavyko užtikti prie dekoracijų besidarbuojančias 5 paneles. Drauge ilgokai paskaičiavus buvo nuspręsta, kad iš viso šiemet turime apie 25 dekoratorius. Puiku, nes išvydus šių metų scenografijos idėjas, net nekyla abejonių, kad dekoratoriams darbo bus tikrai nemažai…

Taigi, iš karto ima kirbėti paniškas klausimas – „Ar spėsit?“. Dekoratorės tik juokiasi – „Žinoma, spėsime – jokių abejonių. Gi dar niekad nebuvo taip, kad nesuspėtume.“

Kiek leido užfiksuoti fotoobjektyvas, dabartinis darbas aktyviai verda ties keistos formos futuristiniais objektais. Smalsu, kam jie bus panaudoti?.. Pamatysite roko operoje „Viduramžiai rytoj“. Šitoks kūrybinis sprendimas labai sužavėjo roko operos viešųjų ryšių atstovus, o dekoratorės jiems netgi leido pagelbėti gamybiniame procese. Štai kaip atrodo vienos tokios figūros „gimimas“:

Beje, visai šalia galima aptikti ir atskirą kostiumininkių kambarėlį. Žinoma, užsukome ir ten, ir kaip bebūtų keista – tokią gražią šeštadienio popietę aptikome besidarbuojančią vieną „bitutę darbininkę“. Smagiai nusiteikusi, ji supažindino su savo darbo subtilybėmis bei atskleidė netikėtas roko operos „Viduramžiai rytoj“ kostiumų istorijas. Tik apie tai kiek vėliau…

Kol dar nepradėjau pasakoti, kaip gi šiemet sekasi dirbti kiekvienai rokooperistų sričiai (o turim jų daug – kostiumininkės, scenografai, režisieriai, vokalistai, dekoracijos, libretų rašymo komanda, šokėjai ir kt.), trumpai pažiūrėkim, kas gi anksčiau dalyvavo mūsų Roko operose. Paprašiau vieno Roko operos veterano, kad brūkšteltų, ar yra buvę dalyvių, kurie anksčiau vėliau išplaukė į platesnius Lietuvos kūrybos vandenis.

Taigi, štai ką mums pavyko prisiminti, trumpas sąrašiukas štai toks:

• Arūnas Matačius. Pirmų penkių operų organizatorius. Matematikas. Dabar prodiuseris. Dirbo prodiuseriu MTV Lietuva, prodiusavo Happyendless, Silence ir pan. Visai neseniai organizavo elektroninę operą “XYZ” http://matacius.com/;
• Ingrida Žiliūtė. Dainavo 2004, 2006 ir 2007 roko operose. Chemijos fakulteto studentė. Dabar visokių realybės šou, eurovizijų ir panašiai, dalyvė;
• Valdas Maksvytis. Dainavo 2004, 2005, 2006, 2007 ir 2009 roko operose. Matematikas. Irgi realybės šou, eurovizijos ir panašiai;
• Aurelijus Morlencas. Grojo bosu 2003 ir 2004 roko operose. Daugelį metų buvo inculto bosistas. O kai inculto išsiskirstė, groja” Freaks on Floor”;
• Jonas Bačelis. Dainavo ir rašė tekstus 2004 metų rokooperoje. Chemikas. Po to dirbo MTV pagrindiniu vedėju ir redaktoriumi;
• Justinas Jarutis. 2009m dainavo Roko operoje “Visorių sindromas”. Dabar grupės “Freaks on Floor” vokalistas.
• Liudas Belickas. 2006m, 2008m Roko operų vokalistas. Dabar grupės Jam Jam narys, TV3 realybės šou “Dangus” dalyvis.

Tikrai ne visi, oi, tikrai ne visi pagarsėję roko operų dalyviai čia surašyti…

Taigi, jei ką pamenat, žinot, ar teko kur nors netyčia viena ausim nugirsti, pasidalinkit.