Roko opera "Amžinoji žiemos sesija"

2008 m. balandžio 29 d.
Lenkų kultūros namai (Naugarduko g. 76)

Siaubas... Amžinas blogis... Raganavimas ir burtai... Kova už atostogas studento gyvenime... Matematikos didybė ir meilės galia... Vienas chemikas... Visa tai roko operoje "Amžinoji žiemos sesija"!

Šioje roko operoje veiksmas nusikelia į mažytį kaimelį, kuriame gyvena daugybė paslaptingų būtybių. Siaubingi įvykiai prasideda nuo grafienės egzekucijos - ji virsta pelenais ant kaimiečių pakurto laužo. Tačiau pelenuose lieka žibėti nesudegusi galingoji Sesijos Širdis. Visų dėmėsys sutelktas į ją. Į kovą dėl šio artifakto įsivelia piktasis grafas Hamiltonas ir keistasis daktaras Frankenšteinas. Pastarasis sugeba nugvelbti širdį ir įdedą ją į savo sukurtą mylimą monstrą... Bet kova dėl širdies dar nebaigta... Kaip ji pasibaigs? Negi visi bus pasmerkti gyventi drebėdami nuo siaubo šių būtybių apsuptyje? O gal grafas Hamiltonas įvykdis savo motinos valią ir iškvies Amžinąją Sesiją? Kaip gi baigsis ši šiurpi, kraują stingdanti istorija?

  Užsiprenumeruoti RSS

2008 gegužės 21 d.
Košmariška MIF roko opera "Amžinoji žiemos sesija"

2008 m. balandžio 29 d. vakarą skubėjau į lenkų kultūros namus. Jau aštuntus metus MIDI dienas vainikuoja vis nauja roko opera. Šiais metais operos pavadinimas tiesiogiai susijęs su dižiausia studentų kančia – sesija!
Džiugu, jog buvo sukurtas šis puslapis, skirtas roko operoms. Nors iki paskutinės minutės buvo neskelbiamas turinys, tačiau jau vien keli internete pasirodę žodžiai suintrigavo: „Siaubas... Amžinas blogis... Raganavimas ir burtai... Kova už atostogas studento gyvenime... Matematikos didybė ir meilės galia... Vienas chemikas... Apie visa tai bus roko opera "Amžinoji žiemos sesija"!“



Atėjus prie lenkų kultūros namų nustebau, pamačiusi tiek daug susirinkusių žmonių, kurie kantriai laukė „šiek tiek“ užtrukusios renginio pradžios. Tiesiog, manau, jog šis nesklandumas bus gera pamoka organizatoriams kitais metais. Na laukimas tik didino ir didino smalsumą. Įdomu? Ką išvysiu scenoje? Pagaliau visus suleidžia į vidų. Renginio erdvė mane nustebino. Maža salė, dėstytojai pasodinti kampuose, oro trūkumas... Tačiau ir vėl, manau, kad tai tik bus gera pamoka ateityje.
Neanalizuosiu kiekvienos operos scenos atskirai: muzikos atlikimo, vaidybos, choreografijos ir t.t. Noriu aptarti šį renginį bendrai. Visų pirma, programėlėje greit akimis perbėgau per turinį. Oho, pagalvojau... Kaip painiai ir gudriai čia viskas suregzta. Tikra matematika! Tačiau žiūrint operą ir klausant parašytų dainų tekstų, kaip mat viskas pasidarė aišku. Žinoma be puikių interpretatorių – aktorių – dainininkų opera nebūtų opera. Manau, kad ne tik mane vieną, bet ir visus, mačiusius šią roko operą, labiausiai pakerėjo Frankenšteinas. Puikus aktorius ir dainininkas viename, kuriam nepriekaištingai gerai pavyko persikūnyti į Frankenšteino personažą. Atrodo, kad būtent jam ir buvo sukurta ši opera. Tačiau ne ką prasčiau pasirodė ir kiti: šarmingoji Ragana Grafienė, Grafas Hamiltonas, Monstras ar žaviosios kaimietės. Galbūt vieniems labiau, o kitiems mažiau pasisekė su dainavimu ar vaidyba. Šaunu jog ir muzikantų grupė pakankamai gerai susitvarkė su aranžuotėmis. Ateityje linkiu daugiau pagalvoti apie operą, kaip vientisesnį kūrinį. Atsakingiau reikėtų skirstyti vaidmenis ir vokalines partijas. Organizatoriams linkiu nepamiršti žiūrovų.
Apskritai pati šio renginio idėja mane labai sužavėjo. Juk žmonės, kuriems tik skaičiai ir įvairiausi keisti ženkliukai sukasi galvoje, suranda laiko ir noro susiburti į darnią komandą ir rezultate pastatyti ROKO OPERĄ. Noriu tik pasveikint visus už tokį entuziazmą.


Roko operos žiūrovė Skaidrė Keparutytė

2008 balandžio 29 d.
Roko opera jau šiandien!

MIDI baigiamasis vakaras kartu su roko opera "Amžinoji žiemos sesija" jau šiandien! Po didelio triūso kelis mėnesius ir didžiausio triūso vakar ir šiandien nuo ryto pagaliau atėjo metas Premjerai! 20:00 Lenkų kultūros namuose (Naugarduko g. 76). Tikėsimės rezultatas pranoks lūkesčius :)



Po roko operos vakaras tęsis su grupėmis Moondust, Freaks On Floor, ANBO bei DJ Rūkymas Žudo.

2008 balandžio 25 d.
Bėgikus pasitiko muzikantai

Kaip jau žinote, MIDI 2008 atidaryme dalyvavo bėgikai, kurie iš Saulėtekio atnešė šventinę MIDI ugnį į MIF'o kiemelį taip pažymėdami, kad Matematikų ir informatikų dienos jau prasidėjo. Čia juos pasitiko ne tik dekanas, bet ir muzikantai, daugumą kurių yra ir jau šį antradienį vyksiančios roko operos "Amžinoji žiemos sesija" dalyviai. Jie visus pasveikino, sugrodami MIDI himną. Himną dainavo studentas Mindaugas, kuris prieš tai visą kelią nuo bendrabučio bėgo su megafonu ir rėkė bei skandavo MIF šūkius. Tad "Katino dienos" skambėjo gana naujai :) Po to visi, grojant muzikantams, gėrė kefyrą ir džiaugsmingai šventė MIDI pradžią!

2008 balandžio 24 d.
Dekoracijos

Labai sunku būtų įsivaizduoti roko operos sceną be dekoracijų. Žinoma, kiekvienais metais jos užima skirtingą padėtį - štai, kai 2005 metais "Siemens" arenoje buvo Em'fivos pasirodymas, dekoracijų buvo labai daug, jos buvo didelės ir labai svarbios visai režisūrai. Šiais metais bus keletas pagrindinių daiktų, kurie bus skirtingai pritaikomi kiekvienai scenai. Na bet joms padaryti reikia nemažai žmonių ir dar daugiau jų triūso.



Turbūt kiekvienais metais, suplanuojama, kad dekoracijos bus daromos mėnuo prieš roko operą, tačiau pradedamos daryti likus dviem savaitėm. Ne išimtis ir šie metai - 4 kartus pasikeitė už dekoracijas atsakingas asmuo ir tik praėjusią savaitę, valdžią perėmus merginoms, dekoracijų darymas pajudėjo. O darbo dar nemažai - iš stalų reikia padaryti stabilius pjedestalus su neslystančiu paviršiumi ir laipteliu, o kur dar butaforiniai ginklai ir panašiai... Iš pradžių maniau, kad užpykusios merginos padarys viską vienos, tačiau čia reikia ir pjūklu pjauti, ir medvarščius sukti, tad be puikiųjų MIF'o vaikinų negalėsime apsieiti :) Žinoma, neišsisuksime ir be MIF'o administratorės ir darbininkų, kurie slepia neaprėpiamus klodus įvairiausių gėrybių, iš kurių, panaudojus fantaziją, galima gauti puikių dekoracijų.



Būna ir subtilesnių scenos puošybos elementų, kuriuos ne kiekvienas gali padaryti. Ar prisimenate, kaip gražiai pernia per roko operą švietė užrašas "New Gardukas"? Šiemet scenoje taip pat bus šviečiančių dekoracijų. O lempučių ant scenos nei pernai, nei šiemet nebūtų, jei ne vienas fizikas (taip taip, būna tokių fizikų, kurie padeda MIF'ui) Tuzikas. Aš vis stebiuosi, kad yra žmonių, kurie gali paimti eskizą (pvz. "Čia turi būti tokie šviečiantys pliusai"), keletą laidų, lemputę ir... Šviečia! :)

2008 balandžio 23 d.
Kostiumai

Ant scenos esantys žmonės beveik valandą bus atidžiai nužiūrinėjami, tad jų kostiumai turi ne tik atitikti personažą, bet taip pat turi būti patogūs ir tikti kiekvienam dalyviui. Šiais metais kostiumais rūpinasi Vaida ir Aušra, tad iš jų ir sužinojau, kokios skirtingos gali būti kostiumų istorijos. Pavyzdžiui, šių metų roko operos veikėjams vienuoliams abitus paskolino tikri vienuoliai iš Vilniaus šv. Jono teologo vienuolyno. Vaikinai džiaugiasi, kad kostiumai labai patogūs :) Kai kurie rūbai ar batai perkami padėvetų rūbų parduotuvėse, Grafienei ir jos sūnui vampyrui apsiaustus išnuomojo "Keistuolių teatras", o štai kitus kostiumus merginos siuva pačios. Taip taip - išmatuoja vokalistus ar šokejus, išrenka modelius, daro iškarpas, naktimis siuva, skalbia, lygina, darkart matuoja ir, jei reikia, dar taiso... Sakė, "klientų" turi įvairių - vieniems apdaras visai nesvarbus, o kiti nori ant scenos atrodyti puikiai. Manau, taip ir bus :)



Taip pat labai džiaugiuosi dėl muzikantų (kuriems kostiumų, deja, niekas nesiuva) metamorfozės. Anksčiau muzikantai grodavo su roko operos marškinėliais, tačiau šiemet, kaip ir paskutiniais metais, jie bus su kostiumais. Laaaabai gražu :)

2008 balandžio 22 d.
Generalinė repeticija

Šeštadienio rytas 8 vaikinams prasidėjo labai anksti - 6 val. jau reikėjo būti prie Gamtos mokslų fakulteto ir į Didžiąją aulą nešti įgarsinimo aparatūrą. Patikėkit, tai - menkas malonumas, nes aparatūros svoris jau skaičiuojamas tonomis...



Taip prasidėjo pasiruošimas generalinei roko operos repeticijai. Vokalistai, šokėjai, muzikantai atskirai repetavosi visą rytą, o 17 val. pasidėjo bendras pasirodymas. Tradiciškai buvo pakviesti vaikai iš globos namų, kuriems visada tai yra puiki proga pabendrauti su studentais. Šįkart į svečius buvo atvažiavę Vilniaus 1-ųjų vaikų globos namų ir Vilniaus vaikų globos namų "Gilė" gyventojai.



Na o dabar truputėlį ir apie pačią generalinę repeticiją. Supraskite, visko atskleisti negaliu (vardan jūsų pačių gerovės), nes jums tikrai yra paruošta keletas staigmenų. Taip pat turiu pripažinti, kad nė per vieną roko operą dar nesu taip kvatojusi, tad ir jums prieš tai nepatariu gerti daug alus. Žinoma, repeticija yra repeticija, tad ne viskas buvo tobula - kai kurie vokalistai labai jaudinosi, dauguma nemokėjo dainų žodžių, dar ne iki galo "atkaltos" režisūriniai manevrai, tad buvo ir komiškų, spontaniškai įvykusių situacijų. Bet po to mačiau, kokie susirūpinę buvo patys atlikejai, tad jiems tai buvo puikus "spyris į šikną" - juk dar liko savaitė viską puikiai išmokti ir padaryti neužmirštamą pasirodymą.



Generalinės repeticijos užkulisiai:

2008 balandžio 15 d.
Dėstytojas Roko operoje?

Pasibaigus vienai iš repeticijų, į patalpą, kurioje repetavome įžengė mūsų režisierius, paskui kurį atėjo keli aktoriai vaidinsiantys roko operoje bei... vienas MIFo dėstytojų - doc. Romualdas Kašuba. Oho! Nejaugi šiemet ir jis kartu su studentais dalyvaus roko operoje? Nusprendę pasiaiškint šį įdomų faktą nutarėme pasilikti repeticijoje kiek ilgėliau, tačiau buvome išvaryti lauk - "repeticija slapta - TOP SECRET". Na bet negi nepasiaukosi dėl blog'o naujienos? Kaip kokie paparacai, iš lauko, per langą, paslapčiomis stengėmės nors objektyvo krašteliu įamžinti slaptąją repeticiją. Buvo mintis net į medį liptį... Žodžiu šis bei tas pavyko, tad nuotrauka galime pasidalinti ir su jumis:



Belieka tik išsiaiškinti ką gerbiamasis dėstytojas veiks roko operoje - gal šoks... gal dainuos... o gal deklamuos "Poezijos žvaigždžių valandoje" sukurptas eiles? Nors ir žinau, bet neišduosiu - ateikit ir pamatysit patys :)

2008 balandžio 14 d.
Šokių repeticijos

Savaitgalį praleidau režisūrinėse repeticijose, kurios vyko kartu su šokėjais, tad dabar ir jums galiu papasakoti numatomas choreografijos ypatybes :) Šiais metais ant scenos šoks 8 merginos ir 2 vaikinai, dar kartais prie jų prisijungs 2 aktoriai. Visus šokius kūrė Justė ir Dorota su visu šokėjų kolektyvu, ir mano galva, tikrai pasistengė - net per repeticiją, stebint ekspresyvius šokius, man per nugarą nubėga šiurpuliukai, tai kaip viskas atrodys ant scenos su kostiumais ir šviesomis? Žinoma, dabar per šokėjų ir režisūrines repeticijas vyksta intensyvus žingsnių šlifavimas, nes roko opera artėja labai greitai...



Kad MIF'o vaikinai turės kur paganyti akis aš neabejoju, tad dabar noriu pasidalinti informacija su vis dar mūsų fakulteto mažuma - merginomis. Nežinau kaip jums, bet man visada nerealiai atrodo šokantys vaikinai, tad aš jau nužiūrėjau šių metų šokėjus. Tai - ne pirmus metus roko operoje šokantis Dainius ir praėjusių metų MIDI šokių vakaro "Pašėlę katinai" nugalėtojas Domas. Neturėtų nuvilti :) Šia proga dar noriu kreiptis ir į roko operos organizatorius - ar galėtų kitais metais dalyvauti daugiau vaikinų? Nes jei vėl nebus "Šou tik merginoms", mums rekia gauti kokią nors kompensaciją...



Dar prisiminiau, kad po šeštadienio repeticijos, kurioje dalyvavo beveik vien merginos, režisierius Robertas buvo visiškai išsekęs :) Medalį jam už tai, kad ryžtasi suvaldyti būrį klegančių mergų!



P.S. Jau yra roko operos 2008 logotipas (žr. kairėje) :)

2008 balandžio 11 d.
Kelionė pas vaikus

Balandžio 5 dieną būrelis studentų išsiruošė aplankyti vaikų, besimokančių "Rasos" specialiojoje mokykloje. Šie įvairaus amžiaus vaikai yra su skirtingais intelekto sutrikimais - kai kurie skaito ir rašo, o kiti net kalba labai sunkiai. Tačiau visi labai džiaugiasi sulaukę svečių. Aš pas juos lankiausi jau antrą kartą, tad žinojau ko tikėtis, bet meluočiau sakydama, kad su jais yra lengva - kai kurie berniukai yra tiesiog išdykę ir iš kiekvieno prašo kramtomosios gumos, o štai, pavyzdžiui, viena mergaitė vis kibosi į ranką ir kas dvi minutes klausė: "Ar dar būsi čia". Na, bet apie viską nuo pradžių.



Kelios merginos iš MIF SA Socialinio komiteto,kurios viską ir derino su mokykla, pripūtė krūvą balionų ir užkabino juos ant platikinių pagaliukų. Net neįsivaizduojate, koks tai buvo turtas! Dar tarpduryje balionai iš mūsų buvo paimti ir išsidalinti, po pusvalandžio visi buvo susprogdinti ar paslėpti, o tada prasidėjo kova dėl pagaliukų. Na o mes, apsipratę su šurmuliu ir dėmesiu, žaidėme susipažinimo žaidimą - kiekvienas (ir vaikai, ir svečiai) turėjo atsistoti ir trumpai papasakoti apie save. Studentai nebuvo labai originalūs - dauguma mėgsta muziką ir mokosi MIF'e, o vaikai (kurie nesigėdijo kalbėti) pasigyrė, kad klauso mokytojų, moka rašyti, o vienas net užtraukė dainą.

Dalis muzikantų ir vokalistų buvo pasiruošę vaikams parodyti kelias dainas iš būsimos roko operos "Amžinoji žiemos sesija". Žimoma, šių vaikų dėmesį ne taip lengva prikaustyti - kuris nors vis kalbėj ar žaidė su balionu, o po to beveik visi nubėgo prie Roberto su filmavimo kamera. Po to pagal planą visi turėjo dainuoti vaikiškas dainas, tačiau iškilo sunkumų, nes, pasirodo, roko operistų ir vaikų skoniai ir žinomas repertuaras truputį skiriasi :) Situaciją gelbėjo Deividas (vienas labai aktyvus vaikas), kuris ėmėsi mušti "djembe", tad prisijungus gitarai ir saksofonui, gavosi visai puiki muzikinė improvizacija.



Po to vaikams atėjo pietų metas, tad mes buvome palydėti iki durų ir išbučiuoti. Palikus vaikus apima dvejopas jausmas - gal dėl to, kad gyvenimas ten taip skiriasi, gal dėl ir įtampos, tik išėjus iš mokyklos atrodo, kad ten buvome prieš kelias dienas. Kita vertus, po bendravimo su vaikais taip nebesijaudini dėl kasdienių smulkmenų ir pradedi džiaugtis mažais dalykais. Tikiuosi, kad tokie šeštadienio rytai naudingi ne tik vaikams, bet ir studentams. Taip pat tikiuosi, kad kai kitą šeštadienį eisime į vaikų namus, vaikinai su pučiamaisiais pabus su visais truputį ilgiau :)

2008 balandžio 7 d.
Kaip gimsta dainų tekstai

Roko operistų kolektyve yra mažiausiai matomų (tiksliau, tik girdimų) žmonių būrelis, apie kurį ir noriu papasakoti šįkart. Tai - dainų tekstų rašytojai. Priminsiu, kad roko operos kūrimo procesas prasideda nuo scenarijaus rašymo ir dainų atrinkimo. Kai jau žinoma, per kurią dainą kas vyks, darbo turi imtis rašytojai. Dažniausiai vienas rašo 1-3 tekstus, kuriuos po to dar peržiūri "redaktoriai". Žimoma, kiekvienas rašantis turi savo stilių ir metodus, tad šįkart pasidalinsiu savo patirtimi. Pirmiausia gaunu dainą ir scenos aprašymą, kad žinočiau, ką per ją veikia roko operos veikėjai. Dažniausiai režisierius pasako, apie ką turi būti tekstas, o kartais rašytojas gali improvizuoti (nežinia, kas lengviau:). Tada prasideda kūrybinis procesas - turiu dainos idėją, turiu dainą ir jos žodžius originalo kalba, lieka tik skaičiuoti skiemenis ir rašyti lietuviškus žodžius. Žinoma, reikia galvoti apie rimą, ritmą, roko operos temą, scenos veiksmą, veikėjo charakterį bei viską susieti su matematika bei informatika. Man tada kyla daugiausia problemų, nes atrodo, kad visi MIF'ui aktualūs terminai yra labai ilgi ir juos sunku surimuoti, bet įsiklausius į tekstus paaiškėja, kad kiti ir informatikoje mato poeziją.

Žinoma, visi nori, kad tekstas būtų parašytas kuo greičiau, tačiau tai ne visada lengva. Pavyzdžiui aš dainą kartais rašau ir 5 dienas, nes sugalvojus pirmą posmą, nebelimpa antras, tada reikia perkurti ir pirmą, o galų gale trūksta vienos eilutės, kurią galvoju dvi dienas, o sugalvojus reikia perkurti ir priedainį. Tada redaguojantis tekstus pasako, kad nieko gero neparašei ir turi dvi dienas perkurti viską. Ačiū šv. Miciui, kad taip atsitinka ne kiekvieną kartą, o tokie kaip Zbigas sugeba dainas parašyti ir per vieną vakarą.

Žinoma, viskas toliau priklauso nuo vokalisto - jam lieka dainą išmokti ir sėkmingai sudainuoti per roko operą. Nors dauguma tekstų yra sukuriami likus mėnesiui iki pasirodymo, būna, kad vokalistai žodžius mokosi paskutinę dieną, o per koncertą dalį ir pamiršta. Džiugu, kad sugeba išsisukti ir dauguma net nesupranta, vis dėlto tai nepagarba žiūrovui ir ypač teksto autoriui - juk tai vienintelis jo teksto "pasirodymas".

Na, bet rašytojai dirba, vokalistai mokosi dainuoti lietuviškus tekstus, o jūs turite progą dar prieš roko operą susipažinti su vienos dainos ištrauka:

Ar tai jau laimė?

Žinau, turiu namus,
Kuriuos dabar jaučiuosi saugiai.
Pažint, galiu skaičius,
Rašyt lemas tarsi vienuoliai.

Tačiau turiu minčių,
Kurios naktim miegoti trukdė.
Kaip aš žinot galiu,
Ar tai jau laimė? <...>

Tęsinį ir kitus tekstus galėsite išgirsti atėję į balandžio 29 vyksiančią roko operą. Iki.

2008 kovo 31 d.
Pasivaikčiojimas po repeticijas

Galiu drąsiai prisipažinti - rašyti šį blog'ą sutikau tik dėl savanaudiškų paskatų. Mačiau ne vieną roko operą, pažįstu žmones, kurie joje dalyvauja, tačiau sunkiai įsivaizdavau, kaip, žingsnis po žingsnio, iš būrio žmonių, krūvos skirtingų repeticijų gimsta tas vienintelis pasirodymas. Taigi, likus mėnesiui iki roko operos, pasiėmiau fotoaparatą ir nuėjau pažiūrėti, kaip vyksta repeticijos - manau, patenkinsiu ne tik savo, bet ir jūsų smalsumą :)

Sekmadienio rytą važiavau per visą miestą, kad pamatyčiau režisūrinę repeticiją. Už režisūrą atsakingas Robkė į repeticiją atbėgo tiesiogine ta žodžio prasme (pats kaltas, kad pamiršo pasukti laikrodį), bet po pusės dienos repeticijos šeštadienį ir prieš dar 7 valandas priešaky, truputis sporto tik į naudą. Per porą valandų buvo dirbama su dviemis dainomis ir jas dainuojančiais dviem vokalistais ir trimis aktoriais. Per jas Robkė su kolege Skirmante, pasitelkę dainų įrašus ir detalius užrašus, aiškino, kur kiekvienas žmogus ant scenos turi būti ir ką daryti. Žinoma, vokalistai nedainavo, tad vis skambėjo priminimai: "Mojuok su viena ranka, kitoje juk turėsi mikrofoną!" Maniau, kad jei jau režisieriai namie pasiruošė, kaip turi atrodyti kiekviena scena, tai tikrai nebepriims jokių pasiūlymų. Buvo smagu žiūrėti, kad jie turi planą, kas kur turi stovėti, ką dayti, tačiau vokalistai patys improvizavo mimikas ir judesius, kol sulaukdavo pritarimo ar smagaus visų juoko. Vėliau prie vokalistų ir statistų prisijungs ir šokėjai, tačiau kol kas jie choreografiją kuria atskirai, tad reikės nueiti pažiūrėti, kaip jiems sekasi.



Po pietų važiavau į muzikinę repeticiją. Autobuse sutikau bugnininkę Egidiją, kuri,likus 15 minučių iki repeticijos pradžios, rūpinosi, kad nepavėluotų. Supratau, kad muzikantai nusiteikę rimtai (išskyrus bosistą Zbigą, kuris vėliau užsiminė, kad už vėlavimą jau skolingas dėžę alaus:). Atėjusi mažą, raudonais kilimais iškaltą rūsio patalpą radau pilną, nes buvo pirma muzikantų repeticija su vokalistais (tais pačiais dviem, kurie jau atlaikė režisūrinę). Vokalistė Marija įsivažiavo nedrąsiai, o pradėjus dainuoti Žygimantui, netrukus buvo nuspręsta prijungti ir tris pučiamuosius. Tenka gėdingai pripažinti, kad vėlesnių diskusijų apie prietakčius ir pustonius nelabai supratau... Tačiau beveik tris valandas praleidusi su skirtingo amžiaus, pažiūrų, net mėgstančiais skirtingo stiliaus muziką studentais, suvokiau vieną svarbų dalyką. Muzikantams, šokėjams ir vokalistams turi būti smagus ir malonus (nors kartais ir varginantis) kūrybinis procesas, nes tik tada bus smagu ir roko operos žiūrovams. Manau, jiems šių metų pasirodymas patiks :)



Važiavau namo su Dainiumi, grojančiu gitara. Jis manęs paklausė, ar daug yra muzikantų, grojusių ir ankstesnėse roko operose. Mintyse peržvelgiau veidus ir supratau, kad ne - šiais metais dirba laaabai daug pirmakursių visose srityse. Tiesiog puiku - daug naujų idėjų ir dar daugiau entuziazmo!!!



Kitą savaitę planuoju apsilankyti šokėjų repeticijoje, paklausyti, kaip vokalistai lavina balsus, o savaitgalį dalyvių jau laukia pirmas mažas pasirodymas, tad tikrai turėsiu ką papasakoti :)

Copyright ©
Šis blogas tėra poros žmonių asmeninė nuomonė iš šalies - jei kažkas neatitinka tikrovės tai labai atsiprašome :)